-Noriu namo.-atsidusau.
-Einu paklausiu, kada tave išleis tuomet.-Niall pakštelėjo man į lūpas ir išėjo.
-Sakė, jog galim važiuoti, nors ir dabar.-grįžęs priėjo prie mano lovos.
Pabandžiau atsikelti iš lovos, bet tai buvo beviltiška per mano pilvą.
Niall sukikeno.
-Leisk padėsiu.-ištiesė man ranką ir vos buvau pakelta iškart buvau įtempta į šiltą Niall glėbį.
-Pasiilgau tavęs.-sumurkė į plaukus.-Fuuu, jie riebaluoti.
-Tu nesipraustum tiek laiko normaliai ir tavo tokie būtų.-suprunkščiau.
-Galėsiu tave nuprausti?
-K..ą?-pasimečiau nuo jo klausimo.
-Klausiu, ar galėsiu tave nuprausti?
-Am..Jo..Manau..
-Yey.-Niall išsišiepė.
-Ar jau galim važiuoti?
-Žinoma, bet tau reikėtų apsirengti ir kadangi tu neturi drabužių kurie tau tiktų, tai atnešiau savo treningus.-šyptelėjo.
-O dieve.. Ar čia..?
-Taip, čia tie patys treningai iš nike, kuriuos vilkėjau tą dieną kai pirmą kartą susitikom ir tu nakvojai pas mane, nes kvailys Malik tau trenkė ir Katherine neleido tavęs vežti pas tavo močiutę.-Niall patrūkčiojo pečiais.-Keista, kad po tiek laiko juos vis dar atsimeni.
-Kur neatsiminsiu jeigu taip karštai atrodei juose.-prikandau lūpą.
-Tu prašaisi būti padaryta čia ir dabar.-Niall prikando lūpą.
-Dieve, Niall. Nešvankias mintis šalin.-susigėdau ir jaučiau kaip mano skruostai pakeičia spalvą.
-Tu paraudai.-Niall sukikeno kai užsivilkau jo duotus drabužius.
-Neužknisk, Horan.
-Nepyk ant manęs, juk nieko blogo nepadariau.-patempė lūpą.
Pavarčiau akis.
-Žinai jeigu nustosi pykti už nieką galbūt nupirksiu spurgų.-Niall apsimetė galvojančiu.
-Noriu spurgyčių.-suzyziau.
-Tuomet dingstam iš čia.-paėmė mano ranką ir išsivedė iš ligoninės, o čia švietė saulė.
-Koks mėnuo dabar išvis?-paklausiau.
-Birželis.
-Oh, mano 22 gimtadienis greit.-užsisvajojau.
