Žvelgiant į balintas lubas
Laikas eina,
Sažinė miega.
Rodos gyvenimas nurodo ribas
Išsišokant ties autizmo savoka
Mes skelbiam tikėjimą savą.
Mūsų gyvenimai išsidraikė
Viskas iširo,
Nes nieks Mūsų nepalaikė.
Meilė čia bevertė.
Merdėdamas pasaulis kalba.
Mūsų visų šaknys
nebeprisimena,
Už ka gyvenamą jos tramdo.
Laisvės alėjoj vien ištartas
Dievo vardas
Primena apie gyvenimą anapus.
Ties žalvario vartais sustojęs,
Tik kartais...
Aš išgyvenu naująją istoriją
ir visą tai išsakęs aš dėkoju.
