...vaizdas pradėjo lietis prieš akis.
Susmukau ant grindų.
Žvelgiau menesienoj į jo skaisčiai žvilgančius dantis.
Žvelgiau tiesiai jam į sielą (bent jau taip maniau tą dieną).
Mano plaučiai pildėsi kraujo.
Man buvo bloga.
Atrodžiau tikrai keistai.
Meluočiau sakydama, kad neskaudėjo. Net labai!
Padėjau galvą ant šalto betono.
Užmigau. Jis užvėrė mano akis.
Užpylė dar vieną betono sluoksnį.
Palaidojo.
Palaidojo po tūkstančiais žmonių kojų.
Ilsėkis, brangioji!
