Dirty Liar // z.m.

Part 6

Sėdėjome vienas priešais kitą ir kapojome ledus. Tiksliau jis kapojo, o aš būdama mandagių manierų valgiau juos padoriai. Pakėlė galvą ir jis buvo visas apsibuizojęs. Iš tamsiai rudo, tapo dar rudesnis. Lyg mano šūdas plūduriuojantis tualete. 

- Kas? - paklausė manęs Malik.

- Ką kas? - nepajaučiau kaip vis juokiausi.

- Ko juokiesi? Ar aš išsitepliojau?

Pasiėmiau telefoną ir paprašiau papozuoti. Jis nenorom, bet sutiko. Nufotografavusi atsukau nuotrauką į jį. Jis apžiūrėjęs griebė servetėlę nuo stalo ir nusivalė. 

- Viskas? - pasiteiravo pažiūrėdamas į mane.

- Palauk, - persisvėriau per stalą ir nuo skruosto nuvaliau užsilikusius ledus, - viskas. - šyptelėjau.

- Nečiešink. - nusijuokė.

- Ne mano skonio. - atsirėmiau į sofos atlošą.

- Meluoji?

- Ne.

- Tikrai?

- Ne.

- Žinojau. - šyptelėjo.

- Manau visoms merginoms tu patinki savo fab šukuosena, kūnu, apranga ir visa kita.

- Tęsk. 

- Ką tęst. Pats ir taip viską žinai.

- Gerai. Ateinantį savaitgalį vyks vakarėlis pas mano draugą. - tarė pabaigdamas savo ledus.

- Nepasirašau su tavimi eiti. Gali pakrypti viskas vėl ne tuo keliu. - tariau rimtai.

- Bet pripažink, tau patiko. - tarė pasitenkinančiu balsu.

- Tai, kad aš nepamenu. - tyliau pasakiau.

- O aš mielai ir pakartočiau. - nusijuokė, bet pamatęs mano piktą išraišką sustojo. - O jei rimtai, tai aš juokauju. Nesu cielkų nuėmėjas. Nei vienai nesu nuėmęs, kad ir koks girtas bebūčiau vistiek susilaikau. Aš nenoriu, o jei ir norėčiau tai tik tai, kurią visą gyvenimą šalia turėčiau, nes nežinai kuri gailėsis, o kuri ne. Noriu, kad panelė atsiduotų pirmą kartą mylimam ir vertam žmogui, o jei ji nori tik išbandyti, tai aš pirmas to tikrai nedaryčiau.

- Tu garsą prisuk. Ir be to, tu ją jau atėmei iš manęs, jei neatsimeni.

- Neatėmiau aš jos iš tavęs. Aišku labai norėjosi, pati irgi labiau lipai nei bet kuri kita. Tačiau paklausiau ar tu kalta. Vos apversdama liežuvį pasakiai, kad ne ir tada nieko nedariau. Aišku tu labai supykai, pradėjai depresuoti, kad per prasta ir taip toliau. Ant galo paėmiau ir išėjau. - nusijuokė.

Tylėjau. Kokia gėda. Man negalima gerti, ypač prie tokio gražaus vaikino. Tampu nevaldoma. O dieve, kaip kokia lengvai prieinama paleistuvė. Jaučiau, kaip buvau prasižiojusi ir virškinau gautą informaciją. 

- Atsakyk ką nors. - pertraukė mano mintis jis.

- Kokio velnio tu man melavai?

- Reakciją norėjau pamatyti. Tačiau reagavai kaip ir ramiai, ir tamsoje negalėjau pamatyti tavo veido išraiškos. Jei išgazdinau tada atsiprašau.

- O gal tu meluoji. - primerkiau akis.

- Sulauk savo mėnesinių, jei jos bus ypač gausios, nei įprastai, vadinasi tai tikrai buvo, o jei jos bus kaip visada, vadinasi gali būt rami, nes neišpisau tavęs.

- Aš tau nieko nesakysiu. - sutrikau ir toliau valgiau ledus, bet iš kart paspringau jais. - Aaa! Visai pamiršau savo tėvus, jie man į namų telefoną gali bet kada paskambinti, arba jau skambino, arba jie jau namie! Aj nors ne. Jie skambintų į mobilųjį. Žodžiu, nenoriu per tave įkliūti, tai jei gali parvešk mane namo.

- Kaip pasakysi, Bullet. - tarė ramiu veidu ir pakilo nuo stalo.

- Nors dar prisėsk, aš nebaigiau valgyti ledų, o jie per daug skanūs, kad palikčiau. - nusijuokiau.

- Nedurnink tu manęs. - atsisėdęs suspaudė nosį. - Kiek paršiukų turi?

- Nei vieno.

Tačiau jis smarkiai suspaudė mano nosį.

- Sakiau nei vieno, subingalvi! - glosčiau savo nosytę.

- Su matematika prastai sekasi. - šyptelėjo ir pagriebė mano ledų.

Žinau, dalis super lieva. Skaitančiųjų nedaug, todėl nerašau ilgų dalių.