Dirty Liar // z.m.

Part 13

Daina visiems iki skausmo žinoma, tačiau šitas remix'as nerealus. Siūlyčiau pasiklausyti :')

Zayn pov.

- Ką tu čia darai? - sutrikęs pažiūrėjau į Zoe. 

- Am..labas, Zayn. - šyptelėjo ji.

O Dieve, kaip aš jos pasiilgau, jos akių, šypsenos, kaprizų, visko..

- Labas. - pasikasiau pakaušį, nes jaučiausi nervingai.

- Galėtum, na žinai, arbatos pasiūlyti. - priėjo ji prie manęs ir apsikabino. - Aš atsiprašau, Zayn, labai tavęs pasiilgau. Leisk man ištaisyti savo klaidas ir atgauti tavo pasitikėjimą. 

Jaučiau jos kūkčiojimą man į krūtinę. Tokioje situacijoje neįsivaizdavau ką sakyti. Esu per kvailas tam, kad daryčiau išvadas. Man reikia draugų patarimo, arba pačios Spencer. Ji mergina, geriau žino visas šitas dramas ir geriau žino merginas, negu kuris nors vaikinas.

- Aš pagalvosiu. - glosčiau jos nugarą.

Norėjau sutikti, norėjai ją pabučiuoti, bet kartu ir nekenčiau jos. Ji išdavė mane. O ar toks dalykas santykiuose priimtas? Nemanau.

Padariau jai arbatos. Ji vis nedrąsiai prisislinkdavo arčiau manęs, tačiau jai priartėjus per ne lyg arti - pasitraukiau. Mačiau iš jos veido, jog ji kiek susinepatogino.

- Aš jau eisiu. Pagalvok ką sakiau ir paskambink man. - liūdnai šyptelėjo ji ir išėjo pro duris iš mano namų.

Staiga užvirė nevaldomas nusivylimas ir atsistojęs trenkiau kumščiu į šaldytuvą, taip palikdamas šiokį įdubimą jame. Šūdas! 

Spencer pov.

Parėjau namo. Tėvų dar nebuvo. Tai darosi keista ir jau šiek tiek neramu. Bet nuvijusi kvailas mintis šalin nuėjau į virtuvę pasidaryti kakavos ir pasikuisti šaldytuve kažko, ką valgyčiau šiuo metu. Tačiau mano skrandis atsisakė viso turinio, esančio šaldytuve. Nuo stalo nugvelbiau pora sausainių ir pasiėmusi kakavą užlipau į savo kambarį. Tuo tarpu, kai kuičiausi spintoje ir ieškojau ką turėčiau pasilikti, o ką pagaliau išmesti, pradėjo skambėti mano telefonas. Skudurai tikrai krūvom buvo išmėtyti po visą kambarį, todėl gan nemažai laiko užtrukau, kol susiradau skambantį telefoną. Jau norėjau atsiliepti, tačiau nesuspėjau. Tai skambino Zayn. Turbūt vėl pasiūlys kažkur, kažkada, su kažkuo. Taigi neperskambinus toliau kibau į darbą, bet nepraėjus nei minutei vėl suskambo mano telefonas.

- Malik, kaip netikėta. - sarkastiškai pasakiau. - Labas. - nusijuokiau.

- Hei, užsiėmus? - girdėjau jo balsą tokį pat liūdną, kaip ir tada, kai sėdėjome ant supynių.

- Am..šiek tiek, kažkas nutiko? Papuolei į avariją? Prašiau gi girtam niekur nevažiuoti. - sunerimau.

- Ne, Spencer. - tikrai galėjau jausti, kaip jis šyptelėjo. - Aš saugiai grįžau namo, tačiau radau nelauktų svečių. Norėjau pakalbėti su tavimi apie tai ir sulaukti tavo patarimo, tačiau jei esi užsiėmusi tai tiek to.

- Zayn, aš galiu su tavimi pakalbėti. Tik pasakyk kada ir kur.

-  Aš atvažiuosiu pas tave už kokių dvidešimties minučių. Tiks?

- Gerai.

Mestelėjau telefoną ant lovos ir visus drabužius, kurie buvo numesti ant žemės, sugrūdau į šiukšlių maišą ir padėjau į kampą. Pačiai persirengt nereikėjo, tik teko persirišti plaukus į netvarkingą arklio uodegą, kadangi taip atrodo man gražiau, nei idealiai surišta kasa. Man tik įdomu, kada grįš tėvai. Baisu, kad grįžę jie manęs neras. 

*** Zayn mustange ***

- Jei tu neskubi namo, galime važiuoti į mano poilsiavietę, kurioje buvo praeitą kartą. - tarė jis išsukdamas į pagrindinį kelią.

- Man tiks. - tariau kiek susinervindama, nes man velniškai dreba vidus, jog tėvai mane pričiups.

- Aš atsiprašau dėl praeitos nakties. - po šiokios tokios tylos tarė jis.

- Nepergyvenk, viskas gerai. - nusijuokiau. - Realiai, tai buvo linksma.

- Oh, šaunu. - nusišypsojo jis.

  Man atsibodo žiūrėti į tokį jį, todėl nebeištvėrus paklausiau: 

- Kas tau šiandien yra, Zayn? Kas ten buvo per svečiai, jog tu toks susikrimtęs, piktas ir dar velniai žino koks.

- Zoe. - sumurmėjo, todėl gerai negalėjau išgirsti.

- Kaip? - patildžiau muziką.

- Zoe..ji buvo pas mane.

- Kiek žinau, ji tave išdavė. Ar aš klystu?

- Tu žinai teisingai. Ji atėjo atsiprašyti ir pabandyti iš naujo. Todėl ir paprašiau tavęs, kad tu man patartum ką daryti.

- Oh Zayn... galbūt ji nuoširdžiai atsiprašė ir visa kita, tačiau, kad ir kokia gali būti pagunda pulti jai po kojom, nesiūlyčiau tau to daryti. Merginos sugeba būti dramatiškomis ir apsukti jus, vyrus, aplink save. Po tokių įvykių žmogus nevertas būti priimtas antrą kartą, nes jei tai atsitiko vieną kartą, niekada negali žinoti, kada gali atsitikt ir antrą kartą ar netgi daugiau. Ir visų pirmą, pasitikėjimas yra didelė vertybė santykiuose. Be to, kaip sakoma, sudužusį veidrodį neapsimoka lipdyti, kadangi lipdydamas jį, tik dar labiau save žalosi. 

- Galbūt tu ir teisi.

- Patikėk, esu tai patyrusi. Nelinkiu niekam to, o ypač tau. - sukilo ir pačios prisiminimai, todėl balsas šiek tiek pradėjo drebėti nuo noro verkti.

Op op. Ši dalis rašėsi žymiai lengviau, nei prieš tai esančios. Šioje dalyje įdėjau daugiau veikėjų emocijų ir dar daugiau Zayn pozicijos. Prašau komentarų, dievinu aš juos :33