Dirty Liar // z.m.

Part 9

 - Gal tu išalkusi? - tarė jis ištraukdamas savo ranką iš manosios.

- Oh..Malik susinepatogino.. - nusijuokiau. - Nepergyvenk dėl to. Aš nesikesinu tavo gyvenime užimti svarbią vietą. Aš tik tavo draugė. - šyptelėjau. - O valgyt tai aš tikrai noriu.

Jis kiek išpūtė akis nesitikėjęs mano tokio pasakymo. Aš suprantu jį, jo skausmą. Po tiek laiko man vis dar yra atvira žaizda širdyje, kuri pamažu gyja. Tačiau vis dar jį myliu. Sušiktai tą šūdžių myliu.

Atsistojome nuo supynių ir pajudėjome namelio link. Pastatytas iš medžio rąstų jį darė jaukų. O kai įėjau į vidų. O šventas šūde! Aš noriu čia gyventi. Kol Malik daro mums valgyti, jis pasiūlė apsidairyti, nes matė, jog tai padaryti labai noriu. Lipant laiptais pakrypo koja, todėl savaime suprantama, kad išsitėškiau pirmame aukšte.

- Kas ten buvo?! - suriko Malik iš virtuvės.

- Čiut neparkritau! - atrėkiau.

- Aš matau. - nusijuokė ir priėjęs padėjo atsistoti.

- Hahah, kaip juokinga. - suburbėjau.

- Hahah, kaip sarkastiška. - irgi suburbėjo.

*** Netoli Spencer namų ***

- Mane paleisk čia. Man nereikia jog tėvai pamatytų iš kokios mašinos ir su kokiu karštu vyruku aš grįžau. Manau jie paraudonuotų iš pavydo. - nusijuokiau.

- Kaip pasakysi, panele Bullet. 

- Oh stop it..kreipiesi kaip į kokia savo bosę. 

Jis tik patrūkčiojo pečiais ir apsisukęs sustojo. Atsisveikinau su juo ir išlipusi iš mašinos nuskuodžiau namo. Grįžtu vėliau nei baigėsi man pamokos. Tikiuosi tėvai to labai nesureikšmins, tačiau kai juos žinau...

Sustojau prie durų ir persižegnojau. "Apsaugok mane iš viršaus, kad ir kas bebūtum" tariau sau mintyse. Atidariau jas ir..tyla. 

- O taip, kale! - sušokau laimės šokį ir nusispyrusi batus užlipau į savo kambarį.

*** 23:00 ***

Sėdėjau prie stalo ir piešiau. Draugės sako, jog turiu šiame reikale geras rankas ir turėčiau savo piešinius parodyti kitiems, tačiau piešiu sau, o ne tam, kad dėl jų sulaukčiau komplimentų ar pasipelnyčiau. Dauguma galvoja, kad aš visiška žioplė ir nesinaudoju proga užsidirbti pinigų. Taip, galbūt jie ir teisūs. Tačiau aš už piešinį pinigų nemokėčiau. Ir kaip atsiranda tokių durnelių, kurie taip daro. Už paprastą baltą popieriaus lapą ir pieštuko ar kitos priemonės padarytą atvaizdą mokėti pinigus? Dar kai kiti už tai užsiprašo tiek daug..

Mano mintis nutraukė skambantis telefonas. Teko stotis nuo kėdės ir eiti pasiimti  jo, kuris buvo numestas ant grindų. Na, šiaip aš jį mečiau ant lovos..

- Nigga? - atsiliepiau.

- Bitch? - išgirdau..jei neklystu Malik balsą.

Pasitikrinau ar aš buvau teisi. Taip, tai buvo Malik. Sukritau į lovą ir šnekučiavausi su juo.

- Tu nebesvaik, aš pro langą nelipsiu. Aš ne tarzanas, man nesiseka. 

- Nebūk mižnė, pagausiu gal, jei krisi. - bandė įtikinti mane eiti su juo į apleistą pastatą su jo draugais. - Gali pasikviesti savo drauges. Išgersime truputį, galbūt apsinešime. 

- Koks tu įkyrus.

Ši dalis trumpa, atsiprašau..labai šiandien sunkiai galvojosi. Tačiau ateinančią pasistengsiu žymiai ilgesnę. Komentuojam!!