6 Dalis

171 14 4
                                    


22:57

Pasiėmusi trumpus mėlynus šortukus ir juodą maikutę nuėjau iki vonios, ji buvo taip pat prabangi - visur tiesiog blizgėjo! Nusirengiau šiandienos drabužius, pakabinau ant radiatoriaus ir įlipusi į dušo kabiną atsisukau šiltą vandenį. Jaučiau kiekvieną lašelį bėgantį per kūna, buvo malonu. Nusimuilavau visą kūną dušo žele kakavos kvapu. Išlipusi išsivaliau dantis ir su kompaktiniais vatos diskeliais nusivaliau makiažą. Susirišau plaukus į netvarkingą kuoduką ir nupėdinau iki savo kambario. Jaučiausi labai pavargusi po šios kelionės, tad atsiguliau į lovą ir staigiai užmigau....

Atsibudau nuo garsiai trinkteliusiūjų durų, išsigandau pagalvodama, kad tai vagys. Bet tikriausiai Mele būtu atbėgusi ten, o dabar ji miega nekreipdama dėmėsį, nes būčiau išgirdusi žingsnius. Atsimerkusi paėmiau pažiūrėti kiek valandų - laikrodis rodė 4:57 nakties. Tyliai atsistojau nuo lovos ant minkšto pavidalo kilimo prie jos. Nesupratau, kas gali eiti naktį pro duris, juk jos buvo užrakintos. Išsigandusi tyliai nusėlinau iki kambario durų ir išgirdau tylius žingsnius ant laiptų. Jaučiau, kaip kažkas artinosi. Nežinojau ką daryti, gal tai tėtis? Bet juk jis miega...

Rangeną lenkiau po truputį, bet ji pasviro ir netyčia išsprūdo -  staiga jos atsidarė.

Už jų stovėjo rudaakis vaikinas, kuris turėro puodelį su vandeniu ir jis atsidūrė man ant maikės.

- Šūdas!- pašnibždom suklykiau.

- Velnias!- taip pat pakartojo.- Kas tu tokia?!- sunkiai jį įžiūrėjau pro tvyrančią koridoriaus tamsą. Bet vaikinas buvo tamsių rudų susitaršiusių plaukų. Žvelgė į mane su tokiu gyliu žvilgsniu, kad atrodė užhipnotizuos. Atsipeikejiusi pratariau:

- Aš Tifane, o tu tikriausiai tas vaikinas, kuris katik mane apipylė!- pažvelgiau į marškinėlius, jie buvo visssi peršlape.

- Aš Tifane, o tu tikriausiai tas vaikinas, kuris katik mane apipylė!- pažvelgiau į marškinėlius, jie buvo visssi peršlape

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Iš kambario išniro mieguistas berniukas. Tai buvo Čiadas.

- Ką čia darot?- pasitrynes akis pralemeno.

- Nieko, eik į lovą, Čiadai,- piktai suurzgė Džeikas.

- Neaiškink man, pamatysi kas tai bus nuo tėčio!- tyliai suriko, kad neišgirstu miegantys tėvai.

- Nešdinkis iš čia,- sušukes vaikinas parodė pirštu į kambario duris. Išėjes Čiadas užtrenkė duris.

- Džeikobas,- atsisukęs į mane vaikinas apžiūrėjo nuo kojų iki galvos, ir sustojo ties akim.- Tavo tėtis Mikas, pasakojo apie tave, kad atvažiuosi. Taigi, dabar tau reiktu persirengti ir būti atidesnei.

- Tau nedera taip kalbėti su broliu, jis nieko dėtas,- pasišlykštėjusi įbrolio elgesiu prašnypščiau pro dantis.

- Ne tau spręsti,- nupėdines iki savo kambario, greta manojo užtrenkė duris.

Tikras kvailys! Nė neatsiprašė! To ir reikėjo tikėtis - nemandagus, savanaudis įbrolis. Net gaila pasidarė Čiado, juk jis ne kaltas...

Puikumėlis! Pačią pirmą dieną gailiuosi čia atvykusi. Tikriausiai tai buvo kvailas sumanymas. Tad, dar visą mėnesį turėsiu atkęsti šią vietą....

Nuėjau iki spintos ir pasiėmiau naujus, ŠVARIUS marškinėlius. Persirengusi bandžiau užmigti, bet neišėjo, vis masčiau ką veiksiu ryt... Ką veikia mano mama, draugai.

Iš vaikino kambario neišgirdau nė garselio, jo akys buvo tokios pavargusios - atrodė, kad nemiegojo pora naktų - vyzdžiai išsiplėte, tad tikriausiai iš kart užmigo. Dar keliasdešimt minučių pasivartaliojau lovoje ir galiausiai apie 7am užmigau.

The Choice //Z.M.Where stories live. Discover now