9 Dalis

117 5 0
                                    


Grįžusi namo išmečiau išgertą puodelį kavos nupėdinau iki svetainės, bet staiga mno dėmeaį atitraukė skambutis į duris. Iš viršau pasigirdo garsūs bildesiai. Per laiptus pėdino Džeikobas. Pamatęs mane einančią prie durų pasivijo.

- Pas mane,- vaikino ranka prilietė mano liemenį, tiksliau pirštų galiukai. Visa ranka buvo įsitempusi - visos kraujagyslės įsitempusios.

Džeikui atidarius duris išlindo graži mergina.

- Sveikaaaa, mažyti,- apsikabinusi jį sušuko.

- Sveikaaaa, mažyti,- apsikabinusi jį sušuko

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

- Labas,- išsivaržęs iš glėbio pratarė. Mergina nusiovusi conversus pamatė mane.

- Jau gali pradėti aiškintis, kas ši,- piktu žvilgsniu įbedė į mane žibančias akis.

- Nusiramink, tai tik mano įseserė. Tifanė.

- Sveika,- šyptelėjau.

- Ah! Sorry, nepagalvojau. Džeikas buvo man užsiminęs apie tave. Malonu susitikti!- pribėgusi apsikabino.

- Man taip pat...- nežinodama vardo suglumau, bet ji susivokė.

- Kloja, aš - Kloja.- Mergina buvo brunete, tamsių akių kaip ir Džeikas, gražių bruožų.

- Paplepėsit veliau, kai išvažiuosiu.

Tai pasakiusiam Džeikobui, juodu užlipo į antrą aukštą - jo kambarį.

****

Svetainėje žiupūrėjau televizorių, pasigaminusi sausų pusryčių su pienu pamačiau ateinančia porele. Kloja pabučiavusi vaikinui į žandą prisėdo prie manęs.

- Išeini?

- Kloja, palik mus vienus.

- Duok žegtuvėlį,- priėjusi prie įbroli iškišusi ranką paprašė. Jis ištraukes padavė merginai, ji išėjo pro pagrindines namo duris traugdamasi cigaretę.

- Negi ji rūko?!- išėjus Klojai suglumusi tariau.

- Visi tai daro,- nusivaipo priėjęs ir atsisėdes prie manęs. Taip arti vienas kito dar nebuvom. Jo akys buvo tokios gilios, tamsoje atrodė lyg juodos, į kurias galima įsmigti.

- Džeikobai...- atsipeikėjusi tariau.- Mele nerimauja dėl tavęs.

- Kas tau darbo?- suprunkštė.

- Tu skaudini savo brolį!- surėkiau taip, kaip nesitikėjau, tai tikriausiai nebuvo panašu į rėkima, veikiausiai cypima.

- Tu galvoji, kad to neauprantu? Esu suknistam šūde, ir nieko negaliu padaryti!- iškošes nustūmė kėde, kad ji net nukrito. Iš garso net sudrebėjau,- nė neįsivaizduoji kaip jaučiuosi.

- Tada paaiškink, kas tai per jausmas.

- Niekas to niekada nesupras,- išgirdome smarkų durų užtrenkimą.

Džeikas apsiaukęs išmuko pro duris. Dabar suprantu jo bėdą - jia yra neauprastas, tai jį skaudina ir siutina.

- Na ir sunervinai tu jį,- prisiartinusi pakėlė kėdę.

- Nenorėjau...

- Nieko, jam taip dažnai.- Pasigirdi motociklo variklio ūžimas.

- Dažnai?- pakėlusi galvą nustebau.

- Mhm, ateisi į vakarėlį?

- Ką?- sugkumusi tariau.

- Džeiko draugo.

- Esu tik nuo vakar, iš kur man žinot apie vakarėlius?

- Ah, pamiršau. Klausyk, turiu lėkti, viska papasakosiu kita kart arba susiskambinsim, paprašyk Džeiko mano numerio. Čiauu,- pasiuntė oro bučinį ir nespėjus atsisveikinus užtrenkė duris.

****
Girdėjau, kaip vakar vakare grįžo Džeikas, bet į tai nelabai kreipiau dėmesį, kadangi kalbėjau telefonu su mama per "skype". Ryte atsibudusi viska atlikau kaip ir kiekvieną rytą ir sulaukiau žinutės nuo šaunaus vaikino kavinukėje:

Sveika, na tikiuosi dar pameni mane iš cosmos. Tikiuosi atrasi šiandienos vakarui laiko man:).

Nieko nelaukusi atrašiau:

Laba, kaip gi kitaip, beabejo atrasiu.

Džiovindama šlapius po dušo plaukus pajaučiau suvibruojant telefoną:

Puiku. 18h privažiuosiu tavęs, tik parašyd adresą.

Vėpteliu į laikrodį - jis rodo 11 valandą. Laiko daug. Vaikinui parašau adresą ir nueinu prie Džeiko kambario, prieš įeidama pasibeldžiu ir nieko nelaukusi atidarau duris.

- Po velnių!- vaikinas rūkydamas žolę greit ją paslepia už nugaros.- Ar gi tavęs niekas nemokė palaukti?

- Atsiprašau,- ir nutolstu. Daugiau nieko neįstengiu sulementi.

- Šūdas. Niekam nebandyk prasitarti, Tifane.

The Choice //Z.M.Where stories live. Discover now