The Choice //Z.M.

8 Dalis

Dvylikta valanda ryto. Esu prie kavininukės "cosmos" įėjimo. Atidariusi duris atsipūčiu ne dėl to, kad ėjau pėsčiomis, o dėl miesto margumyno, prabangumo.

Žengteliu pirmys ir palenkiu rankeną, durys stiklinės. Įėjusi pamatau keletą žmonių, sėdintys šnekučiuojasi su draugais arba tiesiog vieni. Prieinu barą, prieš mane stovi vienas vaikinas, kuris užsisakinėja su drauge.

Pažiūrėjusi į meniu kabantį ant sienos nustebau, gėrimų pasirinkimas milžiniškas! Kavos, gaivieji gėrimai, late ir dar daug daug įvairiausių atsigaivinimų. Vaikinas stovintis priešais mane nueina su puodeliu rankose. Mano eilė.

- Sveika, išsirinkai?- pasisveikino malonus jaunas ryškiai žaliom akim padavėjas. Žiūri į mane nenuleisda-mas akių ir šypsosi lūpų krašteliu.

- Taip,- atsipeikėjusi pratariu simpatiškam vaikinukui.- Norėčiau Frappe su krembriule sirupu.

- Puiku,- nusisukęs vos girdimai ištarė.

Iš rankinės išsitraukiau piniginę ir laukiau kol padavėjas padarys šaltą gėrimą.

- Štai,- ant lentinėlės padėjo kavą,- iš tavęs būtu... amm.. 1.99€.

Nesupratusi, kodėl vaikinas pasakė neteikingą gėrimo kainą žvilgtelėjau į meniu, gal apsirikau? Bet ne, spėjimas nepasitesino. Lentelėje Frappe su sirupu kaina buvo 3.99.

- Tikriausiai apsirikote,- iš piniginės iškrapščiusi 4€ padėjau ant steliuko prie vaikino rankos, ji buvo su šiek tiek iššokusiomis sausgyslėjis.

- Tikriausiai šiamdien nuolaida gražioms panelėms,- išspaudęs šypseną pardavėjas į megztuko kišenę įkišo pinigą, net nepastebėjau, tikriausiai tuos du eurus.

- Tifane,- ištiesusi ranką vyptelėjau.

- Malonu, Timas.

Pamačiusi, kad už manęs eilėje stovi telefonu kalbanti mergina laukia, nežina kiek laiko laukia, kol pasitrauksiu. Atsikvošėjusi nuėjau iki staliuko dviems. Pasidėjau kavą. Atsipūtusi iš rankinės išsitraukiau ausinukus ir pasileidau dainą. Panaršiau internete. Mano visas kūnas judėjo lengvu dainos ritmu, buvau pilnai į ją įsijautusi.

Šis miestas kitoks - aktyvus, niekada nemiegantis. Visi žmonės atrodo linksmi, jauni, pasitikintys savimi. Tuo metu taip at pagalvojau apie įbrolio veiksmus, jis skaudina mamą, bei mažajį broliuką Čiada. Po velnių, kas jam davė tokį laidimą? Sugadinti vaikystę su savo nepasitenkinimu? Reiktu kui greičiau su juo pasikalbėti, kad ir kaip to nenorėčiau. Mano muntis nutraukė švelnus, bet tuo pačiu, nekantraujantis balsas:

- Hmm.- atsisėdes prie manęs mielas padavėjas - Timas atsikrenkšė, norėdamas atkreipti savo dėmesį. Išsitraukiau ausinukus.

- Nepastebėjau tavęs.

- Matau, sedėuau čia penkias minutes,- perbraukęs ranka per plaukus pratarė.

- Rimtai?!- nusigandusi išsigandau. Tiek buvau panėrusi į muziką ir apmastymus, kad net nepastebėjau čia sėdint vaikino...?

- Ne,- nusijuokė,- tik pajuokavau.

- Ah, jau buvau patikėjusi,- nusijuokiau. Jis atrodė gan nuoširdus.

- Taigi, gal norėtum kada pavakarieniauti?

- Puikus sumanymas,- sutrikusi vaikino pasitikėjimu ir ryžtu tariau.

- Šaunu, gal tiesiog palik telefono numerį.

Iš tašės išsitraukusi tušinuką ir nuo stalo pasiėmusi servetėlę parašiau numerį ir įdėjau į delną.

- Gerai, turiu lėkti. Pasimatysim,- pasiėmiau kavą ir atsistojau.

- Iki,- šyptelėdamas Timis palydėjo iki durų.