Nauji Dievai

4. Psichozė

Nika permetusi plaukus į galą nuėjo, tarsi kovos net nebūtų buve.

Tuoi pat prie manęs prisistatė Keitė visdar raudonomis akimis.

- Kodėl jai nepasipriešinai?

- Ji panaudojo galią... - tyliai sumurmėjau.

- Ah, ta kalė! - sušuko Keitė ir jau ruošėsi pasivyti Niką, bet aš sugriebiau jos ranką.

- Nereikia, prisidarysim rūpesčių! - per garsiai sušukau.

Keitė stipriai timptelėjo mano ranką pakeldama. Dar kartą rūpestingai nužvelgusi nubėgo prie Charo testi dvikovos.

Apsisukau aplink ieškodama Polės.

Netoliese ji susitelkusi stengėsi išgauti daugiau ledo aplink krumplius. Magelanas su kuriuo kovojo Polė merkurijaus žmogus ir taip pat valdo ledą, todėl jėgos lygios. Jis nieko nelaukes perbrėžė ledo gabalėliais, lyg nagais Polės liemenį.

Magelanas nėra blogas vaikinas. Per savo trumpą gyvenimą jis jau spėjo pajusti košmarą. Kai jam buvo penkiolika jo šeimą užpuolė Jorugmos. Gyvas liko tik Magelanas, todėl jį perkėlė čia. Panašiai kaip ir man jam čia, lyg sanatorija.

*

- Panele Kasabel gal galėtumete papasakoti ka vadiname Vendigu? - iš minčių pažadino istorijos mokytojo balsas.

- Kanibalus į kuriuos įsikūnijo Vendigo dvasia? - nesusigaudydama labiau paklausiau nei atsakiau.

Dievų istorijos pamoka yra, lyg istorijos ir geografijos mišinys. Mes mokomės apie dievų istoriją, jų rūšis, mitologinius padarus ir visą kitą žmonėms nematomą pasaulį. Deja kai mokytojas nekenčia bedievių negali pasireikšti.

- Galbūt kas galėtų patikslinti? - papurtė galvą profesorius Margisas.

Iškart pakilo Ganimedo ir Magelano rankos. Mokytojas pasirinko Ganį.

- Wendigo išvertus reiškia - piktoji dvasia kuri suris žmoniją. Vendigo dažnai siejamas su žiema ir kanibalizmu. Dažniausiai vaizduojami turintys avies ar vilko galvą. Taip pat aprašomi kaip sulyse milžinai turintys švytinčias akis, geltoną odą ir elnio ragus. Vendigo išties yra demoniška dvasia įsigūnijanti į žmones kanibalus. Tikima, kad betkuris kanibalas esant išnykimo pavojui gali virsti Vendigu.

- Puiku, Inkesinai. - ramiai tarė profesorius pasisukdamas mano pusėn.

Margisas lėtai patraukė mano suolo pusėn. Suspaudžiau kumščius, pasiruošdama atakai.

- Štai kaip reikia atsakinėti panele Kasabel... - pasišlykštėdamas ištarė paskutinius žodžius. - Šios pavardės tu tikrai neverta. Tavo globėjai buvo tikri kvailiai neišmesdami tokios išsigimelės į šiukšlyną. Ir ką gi tu sugebi? Nepasipriešintum net papraščiausiai oro galiai... Ar esi laimėjusi nors vieną dvikovą? Tikriausiai seneliai norėjo tavimi atsikratyti. Tam aš neprieštarauju.

Sukandusi dantis pažvelgiau savo kaistančiomis akimis į suterštą Jupiterio žmogų.

Nenustepčiau jei namų darbams ant lentos atsirastų atnešti plakančią bedievės širdį ir žinoma skliausteliuose mano vardas.

Trenkiau kumščiais į stalą ir palikusi vadovėlius pasišalinau iš istorijos kabineto.

Bėgdama koridoriumi nusvėdžiau slystančią kuprinę už savęs ir išleidau visą savo 'galią'. Praskrodžiau pro mėlynas, banguojančias neptūno žmonių korpuso sienas. Vaizduotė išsilaisvino ir man atrodė, kad paskesiu skaidriame grindų vandenyje. Prasilenkusi su didžiule jūrų dievo Poseidono statūlą pasileidau didžiosios salės link.

Širdis traukė prie jos marmūrinių durų ir nieko sau negalėjau padaryti. Tai, lyg psichozė.

Durų daryti man nereikėjo, jos pačios atsivėrė paskleisdamos trenksmą po visą mokyklą. Netrukus jau klupėjau salės viduryje galvą palenkusi į viršų ir stebėdama nerviūrus gaubiančią tamsią platūmą. Kaškur tamsoje mačiau žiburėlius kurie privertė atsistoti ir pažvelgti atidžiau.

Iš viršaus, lyg vėjo gūsis išniro mirguliuojantis, šviesiai mėlynas drugių debesis.

Užgniaužusi kvapą stebėjau kaip drūgiai suka ratus aplink arkas, sujudina sietyną ir vėl grįžta atgal.

Vėl parklupau, kaip parversta. Giliai įkvėpiau. Plaučius pripildė keistas saldus kvapas.

Pastebėjau, kad drūgių gauja pasisuka į mano pusę. Blaškydamiesi ir priešindamiesi jie puolė į mane.

Drugiai plakėsi sparneliais man į veidą. Jutau kaip odą kandžioja pasiutę padarėliai. Kaip besistengtų didžiausią kančią juto jie. Ant veido leidosi mažyčiai kraujo lašeliai. Odą po truputį plėšėsi nuo mano kūno. Supratusi, kad drūgiai lenda po ja garsiai suklikau.

*

Atmerkusi akis nustebau nepajutusi šviesos. Gulėjau salės viduryje su skylėtais drabužiais kas vertė susimastyti, jog tai buvo ne sapnas. Greit pašokau atsistodama ir apžvelgiau aplinką.

Paėmiau į rankas melsvą, dėmesį prikausčiusį blizgutį. Mano baimei tai buvo drūgio sparnelis.

*

- Heile! Kur buvai? - išnugaros sustabdė Polė.

Rankose ji laikė mano kuprinę ir vadovėlius paliktus klasėje.

- Nejuokais mus išgąsdinai... - papurtė galvą ji. - Vėl Margisas?

Nenoriai palinksėjau.

- Kas tavo drabužiams? - nustėro draugė.

- Nežinau...

- Dieve, eik persireik greit turėsime susitikti psihologijos užsiėmimu klasėje. - paliepė.

Padėkojusi atsiėmiau daiktus ir nubėgau kambario link.

*

Pabeldžiau į 537 kabineto duris. Išgirdusi 'prašau' nedrąsiai jas atidariau.

Mokytoja stovėjo už Ganimedo kuris tikriausiai stengėsi atgaivinti vystančią kambarinę gėlę.

- Šiandieną eisime į mažesnį kabinetą ir leisime jums visiems susipažinti po du, kadangi preitas kartas buvo nesekmingas.

- Kaip tai po du? - nesusigaudžiau.

- Įleisime du mokynius į kabinetą pasikalbėti dviese. Sužinotą informaciją reikia atsiminti kadangi kitą kart pildysime blankus kuriems jos prireiks. - atsakė profesorė Sabija.

Palinksėjusi atsisėdau ant šalia esančios kėdės. Įleisti du vienas kito nekenčiančius dievų palikuonius į dar mažesne patalpą tikra bebrotybė...

Netrukus susirinkus ir kitiems mokiniams Sabija įteikė mums sektuvus su pora nepilnai prirašytų lapų.

- Pirmajame lape matote planą kur jums reikės eiti. Kiekvienam skirtingai. - iškeldama lapą prabilo Sabija. - Atėje prie klasės palauksite kito mokinio ir kartu įeisite į klasę. Atrajame lape rasite klausimus kurių derėtų paklausti. Atsakymus stenkitės žymėtis trečiame lape. Jei visiems aišku galite eiti!

Pro duris įšėjau paskutinė kadangi taip lengviau pamatyti savo porininką.

Lape raudonai švytėjo pirmu tašku pažymėtas 498 kabinetas.

Patraukiau kolidoriumi dairydamasi raudonų marso žmonių korpūso plytelių.

Labai atsiprašau, kad taip ilgai nerašiau... Tiesiog visiškai neturėjau minčių. Na ir dabar matosi, kad mano rašymo gebėjimų neliko nei plonyčio plaukelio... Todėl norėčiau sulaukti jūsų nuomonių su patarimu testi istoriją ar ne? Mes aš neisivaizduoju, čia tik man ši dalis atrodo tokia bloga?

- S_F