gal galime trumpai pasikalbėti?
įtampos pripildytu balsu pasiteiravo išbalęs vaikinas. jo ir šios merginos istorija jį persekios turbūt amžinai.
ar tai būtina?
neatsisukdama pasiteiravo.
prašau
penkios minutės, ne daugiau
nesijaudink, netruksiu ir tiek
man reikia, kad už trijų dienų būtum pasiruošusi kalbą mano laidotuvėms
aš. ar viskas...? nesvarbu, tebūnie, pasiruošiu
baigei?
nelaukusi atsakymo sibilė paliko danielį vieną. vėl.
-
galbūt atrodau bjauri beširdė, kuriai nerūpi ir kurios neskaudina niekas, tačiau, taip nėra. aš mylėjau danielį, kone dievinau jį. žinau, kad jausmai buvo abipusiai tarp mudviejų, bet tai, kas nutiko po to...tai sunaikino viską, nors ir deja praeities neištrynė. mudu neatleidome vienas kitam, neatleidome patiems sau. turbūt tai viską galutinai ir sugriovė. gaila, kad nesugebėjome pajudėti pirmyn ir likti nors draugais, kaip kad daro subrendę žmonės. skausmas mus pavertė nesubrendėliais.
tačiau, jis buvo ypatingas.
ypatingiausias.
turbūt dėl to man taip ir skaudėjo.
(liūdnai šypteli, prikanda lūpą, mėgindama sulaikyti kylančią raudą, ir palieka pakylą.)
