(iš anksto labai prašau jūsų perskaičius tai nepamiršti palikti nuomonių, nes man tai labai svarbu. AČIŪ ❤ smagaus skaitymo)
made
labas rytas, danieli
kokie šiandienos planai?
nieko ypatingo
ramiai gūžtelėjo jaunesnysis merginos broliukas, pildydamas puodelį juoda kava.
pavyzdžiui?
niuktelėjo petin danielį, norėdama išvysti šypseną, kurios jau nematė ilgai, bei ugneles brolio akyse, kurios užgeso jau prieš, regis, amžinybę.
nieko ypatingo
pakartojo, imdamas siurbčioti pamažu vėstantį tamsų gėrimą, pripildytą vaikinui taip reikiamo kofeino.
kas negerai, dani? kodėl tu slapukauji?
viskas yra gerai, made, tiesiog norėjau tau šį bei tą perduoti, kol neišeikvojau viso laiko
seseriai į rankas įbruko šviesų užklijuotą voką su užrašytu jo atidarymo laiku ir stipriai apglėbė.
myliu tave, juk žinai, kad manim taip lengvai nenusikratysi, mieloji
-
sveiki, visi susirinkę. kas žino, kas nežino, esu danielio sesuo. galbūt turėčiau sakyti 'buvau', nežinau, bet žinau, kad jis amžinai bus su manimi, tad sakykime 'esu'.
danielis viena svarbausių mano gyvenimo dalių buvo pastaruosius septynioliką metų. neatmenu gyvenimo be jo ir nežinau, nė neįsivaizduoju, kaip teks gyventi man be jo toliau.
gerai, šios kalbos esmė nėra mano ašarojimas, kaip pasiilgau savo jaunėlio broliuko
(greitai nusišluosto ašaras)
esmė yra šis laiškas, kurį šįryt man įteikė pats danielis. atplėšti šį voką leidimą gavau tik nustatytu laiku, kuris yra būtent dabar, tad štai:
"
labas
esu danielis k. skotas
vis dar nenutuokiu, ką ta 'k' raidė, esanti mano varde, reiškia, tad apsimesiu, kad tai reiškė 'kietas'
man septyniolika
ir šįryt (jei tiksliau, tai 11:56) miriau
išklausius tų kalbų, kurias pasiruošė šie skirtingi žmonės, skirtingai mane pažįstantys, ar absoliučiai nepažįstantys, jums turbūt kyla galybė klausimų
suprantu jus, jūsų vietoje aš būčiau turbūt dar labiau nustebęs
bet nesu, nes esu tarsi jūsų lėlių teatro lėlininkas
nors šį vienintelį kartą
galiu lažintis, išgirdote begales gražių žodžių apie mane, juolab iš tų, kurie kalbėjo visiškai manęs nepažinodami
turbūt gera girdėti tiek gražių žodžių
juk apie mirusiuosius atsiliepiama gražiai, arba niekaip
o galbūt visgi kuris nors iš šių svečių nustebino jus?
nemanau
tad leiskite man nustebinti jus šį paskutinįjį kartą:
metjusas, su kuriuo vaikystėje leidome visą savo laiką, kol šiam pasitaikė proga išpopuliarėti ir jis ją griebė it skęstantis šiaudo griebiasi. argi aš buvau toks blogas draugas, kad taip paprastai mane iškeitei, kad taip lengvai vėliau elgeisi su manim kaip su šiukšle, kad su tokiu malonumu mane sutrypei, bičiuli?
adriana nepažinojo manęs, ir aš jos nepažinojau, tačiau mane visuomet žavėjo jos savotiškas šiurkštumas, bendraujant su kitais žmonėmis. norėčiau ir aš taip mokėti atsikirsti, galbūt viskas būtų pasibaigę kitaip
esmeralda. miela, maža esmeralda, buvusi man kaip sesuo. jau ilgiuosi tavęs, brangioji, ir gailiuosi to, koks su tavim kvailys buvau. atleisk, kad nuvyliau tave ir tavo jausmus
antuanas, galiu lažintis, nepamena mūsų pokalbių šeštadieniniame vakarėlyje, į kurį prakišus lažybas teko man nueiti. tai buvo tas kartas, kuomet supratau, kad šis kietu apsimetantis vaikinas, viduje yra nedrąsus, įbaugintas, tačiau, vis dėlto stiprus. galbūt pasikviesdamas jį čionais tikėjausi būti įkvėptas jo drąsos
sibilė - penktoji mano laidotyvių kalbėtoja. pirmoji mano meilė, atsiradusi mano gyvenime penktoje klasėje. pirmoji mano meilė, sudaužiusi man širdį po penkerius metus puoselėtų jausmų. suprantu tavo poelgius, jų priežastis, nors drauge sau to ir nepripažįstu. atleisk, bile, kad tuomet nesupratau, kad tuomet tik supykau ir viską dar labiau sugadinau. amžinai tave mylėsiu
erikas. žinau, kaip žudžiau šį vaikiną per biologijos pamokas. žinau, kaip jį varginau, o dabar jis turbūt graužia save, jog nė karto neišklausė manęs, nors būtent to man ir reikėjo. man reikėjo kalbėti kažkam, bet reikėjo, kad tas kažkas nesiklausytų. tu puikiai pasidarbavai, laboratorinių partneri
aleksas kaip kalbėtojas šiam renginiui buvo pasirinktas ne taip netikėtai, kaip, manau, jis įsivaizduoja tai įvykus. viską lėmė faktas, kad tu, vaikine, galbūt ir nepameni, bet buvai mano pirmojo širdies dūžio priežastis. su tavim ir ne kuo kitu aptikau sibilę viename iš šeštadieninių vakarėlių. ačiū
ir galiausiai, miela made, atleisk, kad įtraukiau tave į visa tai. tu nepadarei ničnieko blogo. priešingai, tu buvai geriausias dalykas mano gyvenime. niekada nepamiršk to ir mylėk save taip, kaip aš myliu tave
o dabar, mieli susirinkusieji, paskutinis paaiškinimas, kaip toks pienburnis kaip aš iš anksto suplanavo savo mirtį
paslaptis ta, kad nieko daug planuoti ir nereikia, kuomet mirtina, tavo protą besiglemžianti liga viską suplanuoja už tave
štai ir viskas
dabar ramu
atraskite ramybę ir jūs
aš jau ją atradau."
P A B A I G A
