erikai
tylų laboratorijos partnerių darbą nutraukė danielis. ar bent jau mėgino.
erikai
pamėgino vaikinas dar kartą, tačiau šalimais dirbantis vaikinas nė nekilstelėjo galvos, tik vos pastebimai papurtė galvą, kuo aiškiausiai liepdamas netrukdyti darbo.
man reikia su tavimi pasikalbėti
brūkštelėjo raštelį ir stumtelėjo tyliojo partnerio pusėn.
vaikinas kiek suirzęs prisitraukė lapelį ir netvarkingomis raidėmis išrėžė atsakymą.
ar tai negali palaukti?
atleisk, bet ne
gerai
pasiruošk mano laidotuvėms. už dviejų dienų.
kokio tu mano pasiruošimo tikiesi tavo tariamoms laidotuvėms?
kiek suirzusiu tonu pasiteiravo erikas, suglamžęs lapelį, ant kurio vyko pokalbis.
kalbos. tik trumputės kalbos. ir, žinoma, galėtum pasipuošti.
-
danielio beveik nepažinojau. žinau tik tiek, kad jis buvo vienas tų vaikių, kuriems dėl gerų pažymių netekdavo būti kankinamiems nemigos. jam viskas sekėsi savaime. nors, regis, nevisiškai viskas. nežinau, manau, jis nebuvo kažkuo blogas, jis tik buvo kartais kiek per daug išsiblaškęs. ypač per biologijos laboratorinius, kuomet man reikėdavo ramybės, o jis 'erikuodavo' mane. kai pagalvoju, galbūt galėjau jo išklausyti, kažkuo padėti, bet vietoje to tik dar labiau įnikdavau į tas kvailas knygas.
dabar jos man ir beliko.
o jam, tikiuosi, liko ramybė.
