"Laba ses,
Viskas ok, mama su tėčiu dirba aš mokausi chemijos darbui.Orai gražūs, saulė lenda iš po debesų.
Pasiilgau, myliu.
-Malija."
Išsiunčiau žinutę netikrai pusseserei. Ištiesų viskas yra atvirkščiai, nes mama su tėčiu pykstasi be perstojo,jau geriau išsiskirtų. Namai dreba nuo jų pykčių. Trugdo susikaupti mokytis . O chemijos nesiruošiu mokytis, nes aš jos nekenčiu, kaip ir mokytojos "ponios Shellfin" . Lija, ir tai dar labiau slegia.
*pypt*
"Žinutė nuo Melisa💖"
"Labuka, sesut.
Pasilgau, bet jau ryt grįšim iš Kanados ir būtinai šikarto lėksim pas tave.
Myliu, susitiksim ryt vakare.
P. S. Užmiršau pasakyt, žinai tą pusbrolį, kur niekada neatvykdavo pas tave, nes sakydavo kad negali ? Na jis atvyks kartu su manim. Tikiuosi jį šiltai priimsi."
Aš sutrikau. Pusbrolis ? Nelaukiu rytojaus.... sakykim nelabai turiu patirties su vaikinais . Ypač su giminėm. Bet pasiilgau Melisos. Ji mano vienintelė pusseserė + vienintelė normali ir neišduodanti draugė. Ji išvyko iš Anglijos kai gavo laišką iš universiteto, kad ją priimė. Buvome atskirai 3 metus, iki rytojaus.
Dabar eisiu į miestą. Jis netoli, tad neprašysiu mamos , kad nuveštų. Nors oras ir nekoks... Apsirengsiu baby pink crop top su užrašu "I'm the queen" , prie jo visai gražiai atrodo šviesūs džinsiniai šortukai, po jais buvo tinkliuotos apteškės . Batai- balti "convers" sporbačiai. Kai būna šalčiau užsimetu juodą odinę striukę. Bet nors ir lyja, lauke karšta. Tad odinkė šiandien -ne man. Reikia nepamiršti tik skėčio. Plaukus susirišau su gumele į "messy bun" , pasidažiau blakstienas , pasiemiau raktus nuo stalo, ir einu! Užrakinau duris, ir apsisukusi pamačiau lietų. Labai stiprų lietų. Ką daugiau... susiraukiau. Išleidžiau skėtį ir už sidėjau virš galvos. Lyjo kaip iš kibiro. Žingsniuoju per gatvę, matau kelis vaikus taškančius balas ir per jas šokinėjančius. Vaikai atrodė tokie laimingi... Ne kaip aš. Bet jie dar nežino, kad jų laukia- suknista mokykla. Kaip aš jos nekenčiau... Bet sekantys metai yra paskutiniai. Ir aš jų labai laukiu. Mano gimtadienis bus rytoj . Aš žinau, kad jo neatšvesiu normaliai kaip kiti paaugliai, vien dėl to, kad tėvai pykstasi. Bet aš žinau, kad kai atvažiuos Melisa, ji nepaliks manęs liūdinčios per gimtadienį. Jai 19, todėl ji man kaip vyresnė sesuo. Įdomu. Kiek tam pusbroliui metų...
Štai ir aš mieste. Pirma nueisiu į "starbucks'ą" . Dabar tik lašnoja. Bent jau truputėlį apsiramino dangus... bet visur kur pašvelgsi dangų dengia tamsūs lyg anglis debesys. Jie tikrai nieko gero nežada. Įeinu į šiltą kavinukę. Čia taip miela būti, šilta, skanūs kvapai, daug žvakių, jauku. Einu atsisėsti į patį kampą, kur yra foteliukas ir žemas staliukas. Vos tik atsisėdau, prie manęs priėjo padavėjas ir įteikė meniū.
-Kažko norėsite? -vos tik jis atsisuko, jo veido išraiška buvo tokia svajinga... jis tamsiaplaukis, šviesiai mėlynos akys, o jo žandikaulis... jis toks gražus...
-Am... am... manau paprastos kavos,- atsimerkiau lyg būčiau sapnavusi. Jis nuoširdžiai nusišypsojo.
-Gerai. Bus po penkių minučių.
Galvojau. Ar jis turi merginą? Ar jis vienas? Gal jam aš irgi patinku? Nežinau. Gal reikės paklausti numerio...
*po kiek min*
-Štai jūsų kava,- padavė puodelį vaikinas.- galėčiau prisėsti?
Aš sumišau. Ar jis rimtai? Jis nejuokauja?
-Aišku, vietos pilna,- nusišypsojau.
Jis nusišypsojo man ir drąsiai atsisėdo. Siurbtelėjau kavos.
-Taigi. Koks tavo vardas?- paklausė padavėjas.
-Aš Malija. O tu?- susidomėjau.
-Ianas. Dirbu čia, - jis dar kažką norėjo tarti, bet jį pertraukė mergina už prekystalio.
-Ianai. Eik tik tais dirbt, o ne kabint merginų. Darbas laukia! Emilė nebus laiminga žinodama, kad nedirbi. Marš čia!- ji sušaukusi nusijuokė.
-Atleisk, turiu eiti, - abu sukikenome.
-Aišku. Aš tave suprantu,- nusišypsojau.
-Norėtum dar kada susitikti?
-Galim kad ir ryt. Aš vėl ryt eisiu į miestą, ir būtinai užeisiu į šia mielą kavinukę, susitikti su tavimi.
-Gerai, einu. Iki, Malija.
-Iki, Ianai.
•rytas•
Atsikėliau kaip ir kiekviena paprasta mergina. Žadintuvas prikėlė. Šiandien sekmadienis, bet valentino diena ateinančią savaitę, tad atostogos visą savaitę. Einu į dušą, nusiprausiu, susišukuoju, pasidažau, all that jazz. Einu persirengt. Kadangi einu šiandien susitikti su Ianu, apsirengsiu biškį geriau:
< juodas crop topas (obviously)
< Juodi šortai
< juodos kojinės
< ir aišku Adidas "star" batai.
Plaukus susirišu į bizelę. Netgi juos susirišau su juoda gumele. Nustebinau pati save. Visa juoda. Iki šiol nesupratau, kaip man patinka juoda spalva. Dabar 12:30, apie 13:30 eisiu į miestą.
Einu į apačią pusryčių. Išsikepiau kiaušinienę, ir išgėriau kavos puodelį kartu. Gal ir ne pati geriausia kombinacija, bet koks skirtumas. Jaudinuosi dėl susitikimo. Ar tai pasimatymas? Ar aš tik išsigalvoju... o gal jis galvoja , kad aš jam tik draugė... ką aš žinau... susitiksim, pamatysim. Aš per daug jaudinuosi.
Tik dabar supratau, kad namuose per saug tylu. Dažniausiai rytais girdžiu tėvų ginčus, bet šįryt nė garselio. Supratau,kad kažkas negerai. Pabeldžiau į tėčio duris.
-Ko reikia? Aš miegu.- užkimusiu balsu sušuko tėtis.
-Nieko... čia tik aš, Malija. Kur mama?
-Darbe. Leisk pamiegot.
-Gerai,gerai. Eisiu į miestą. Grįšiu vakare.
-Su vaikinu?
-Na taip. Tikiuosi nepyksti?
-Ne. Tik naudokis apsauga.
-Tėti! Aš nežadu to daryti!- susiraukiau
-Aš tavo metų ...-ir aš jį nutraukiau.
-Gerai. Einu. Iki!
-Ate...- ir išgirdau kaip jis pradėjo knarkti.
•mieste•
Oras buvo šiltas, stebuklingai nelijo. Mes su Ianu ėjome prie atrakcionų parko. Su juo buvo smagu. Buvome ant amerikietiškuose kalneliuose, kopinėjome ant sienos, važiavome per siaubo kambarius. Tuo metu jis buvo mane apsikabinęs. Man buvo miela. Jis taip miela į mane žiūrėjo... pasiemėme po vatą, nuėjome prie žaidimo, kur turi su žaisliniu šautuvėliu nušauti žmogeliuką, kad laimėtum žaislą. Jis pataikė į toliausią, ir man padovanojo milžinišką mešiuką.
Jau buvo vakaras. Ėjome per tiltą virš upės . Leidosi saulė, buvo saulėlydis. Romantiška.
Sustojome ties tilto viduriu. Jis į mane atsisuko.
-Patiko šiandiena?- su šypsena paklausė Ianas.
-Labai... buvo smagu. Reikėtų tai pakartoti , - aš irgi nusišypsojau.
Jis pasilenkė ir mane pabučiavo. Bet ne paprastai, o aistringai. Atsakiau jam tuo pačiu. Jo švelnios lūpos... skendau jame. Jis apsikabino mane per liemenį.
•namie•
-Grįžau,- pasakiau tėčiui vos atidariusi duris, nes pamačiau jį sėdintį virtuvėje.
-Vaikinas parvežė?-paklausė susidomėjęs.
-Na taip.
-Puiku. Po 30 min lipi žemyn vakarienės. Mama šiandien prabus pas Kešą, nes ji turi reikalų.
-Puiku,- susiraukiau.
Užlipau į viršų, nuėjau į vonios kambarį, nusivaliau makeup, ir įėjau į dušą.
Buvo taip gera šaltu vandeniu nuplauti visą kūną.
Kai baigiau apsiviniojau rankšluoščiu kūną ir kitu galvą. Išėjau iš vonios kambario.
Oops! Susidūriau su kažkokiu vaikinu.
-Kas tu?
YOU ARE READING
"It's only between us"
Romance-Tu negali to niekam sakyti. -Ko? Kad mes kartu? -Na taip... -O kodėl ? Koks skirtumas? Juk mes ne giminės. Be to aš žinau, kad to ilgai nenuslėptumėm. -Prašau.. dėl manęs. Pasistenkim paslėpti tai kuo ilgiau. -Na gerai.