"It's only between us"

5 dalis

*MalijosPOV*
Atmerkiau akis. Naktis. Daug šviesų. Daug upių. Italija.
Lėtai pakėliau galvą nuo Dominyko pečio. Jis užsnūdęs. Stengiausi jo neprikelti. Stebėjausi Italijos nakties grožiu. Romantiška šalis. Ypač naktį. Važiavome akmenuotu keliu, tad nebuvo pats maloniausia patirtis. Neįsivaizduoju , kaip Domas miega per tokį autobuso drebėjimą.
Pervažiavome per didesnį akmenį, tad autobusas sudrebėjo stipriau. Domas krūptelėjo ir ramiai atmerkė akis. Pasižiūrėjo į mane, tada gražiai nusižiovavo. Aš paskendau jo akių gražume. Taip norėjau jį pabučiuoti. Bet žinau, kad negaliu. Tai ko noriu negalima. Bent jau kol kas. Įdomu, ką veiksim Italijoje.
***
Sustojome. Privažiavome prie kažkokio hotelio  pavadinimo "Superstar". Atsidarė durys. Dominykas paėmė man užrankos ir pernerė pirštus. Žinojau, kad Melisa mus pamatys. Bet dabar tiesiog norėjau į lovą su Dominyku. Miegoti.
Melisa su mama ėjo prieš mus. Keli žmonės į mus pažiūrėjo. Nemaniau, kad tai pasakysiu, bet jaučiausi laiminga, kad žmonės nežiūri į mus kaip nesveikus. Žinau, kad jie nežino, kas mes, bet buvo gera nejausti to nejaukio jausmo, kai atrodo, kad mus kažkas užklups. Atrodo, kad artimiausi žmonės pakeis požiurį į mane, pamatę mane su Domu. Gal jausmas ir nejaukus, bet meilė nugali.
Aš suspaudžiau jo ranką. Jis atsisuko į mane ir nusišypsojo. Praleido mane pro duris ir tada pas išėjo.
-Tuoj ateisiu,- dar mieguistas sušnibždėjo.
-Gerai,- nusišypsojau.
Jis padėjo tėčiui paimti lagaminus.
Aš įėjau į hotelį. Čia gražu, šviesu, prabangu. Mama priėjo prie registratūros. Ir pirmą kart su žmogumi prašneko švelniu balsu. Senai negirdėjau mamos kalbant su tokia laimės gaidele. Ah! Žinau kodėl! Ji kalba su gražiu vyru! Tai aišku... nors jai reikia pertraukos nuo viso pykčio tarp jos ir tėčio. Aš myliu tėtį ir niekada jo nepalikčiau, bet taip pat myliu ir mamą, ir gerbiu jos jausmus. Tegul. Tegul pabūna laiminga nors akimirką. Tik nežinau kur tai nuves.
Priėjau prie mamos. Ji man davė raktelį, su pakabuku ant kurio buvo gražiai užrašyta "257" .
-Antras aukštas,- sumurmėjo mama žiūrėdama į vyrą.
Ėjau link lifto. Pajaučiau, kaip kažkas pačiupo mano ranką. Atsisukau, ir vos neatsitrenkiau į Domo krutinę.
-Oh, atsiprašau,- nusišypsojau.
-Eime,- nusišypsojo jis irgi .
Nuėjome iki lifto. Paspaudžiau mygtuką. Luktelėjome minutę. Jaučiausi apsnūdusi.
Lifto durys atsidarė. Jis buvo tuščias. Įėjome. Jis paspaudė 2 aukšto mygtuką. Vos tik lifto durys užsidarė, jis mane apsikabino ir pradėjo bučiuoti kaklą.
-Laukiau visą dieną. Neiškentėjau,- kimiai jis pasakė. Liftas pajudėjo. Jis paspaudė stop mygtuką bebučiuodamas. Mane užpludo keistas jausmas. Gal kaip kiti sako "drugeliai pilve"? Nes kad ir kas tai buvo, man tai labai patiko. Labai. Norėjau daugiau. Jis nurengė mano palaidinę, o aš jo. Jis mane bučiavo į lūpas. Niekada nenorėjau kad tai baigtųsi. Atrodė kad laikas sustojo. Kad niekas kitas nerūpėjo. Jis bučiavo man žemyn nuo kaklo link krutinės ir žemyn. Aš netyčia atsitrenkiau į lifto sieną. Deja paspaudžiau kelis mygtukus, ir manau , kad vienas iš jų buvo pagalbos mygtukas, nes išgirdome skambinimo garsą. Jis sustojo. Kodėl turėjau atsitrenkti??? Tai viską sugadino. Jis greit apsirengė, aš irgi. Paspaudė mygtuką į viršų, bet liftas nejudėjo. Bandė ir žemyn, bet sekmė mus paliko. Paspaudė pagalbos mygtuką, bet šįkart jis nesuveikė. Aš susinervinau. Išsitraukiau telefoną, ir paskambinau mamai. Dėja ji neatsiliepė. Kur ji nukišo savo telefoną? Paskambinau ir tėčiui, bet jo buvo išjungtas. Gal išsikrovė... paskambinau Melisai.
-Melisa?
-Kur jūs su Dominyku?
-Mes lifte, užstrigom.
-Pagalbos mygtukas?
-Neveikia.
-Gerai, paprašysiu pagalbos numerio. Tuoj, palaukit.
-Prisiekiu, nebėgsim.
Ji padėjo ragelį.
Jis mane apsikabino. Aš jį irgi. Suskambo mano telefonas. Atsiliepiau.
-Alio?
-Sakė registratūros moteris, kad dabar negali atvažiuot taisyti,bus po valandos. Jeigu ką skambinkit,- pasakė Melisa.
-Ar tu rimtai??- susiraukiau.
Padėjau ragelį.
Vos tik atitraukiau telefoną nuo ausies Dominykas mane pradėjo bučiuoti ir prasitraukė dar arčiau. Atsakiau į jo bučinį. Jis apsikabino mane. Aš jį. Jis išleido mano plaukus. Jie krito ant pečių.
***
Sėdėjome ant lifto grindų. Buvome atsirėmę vienas į kitą. Jau praėjo daug laiko nuo to meto kai mes čia užstrigome. Staiga lifto durys pradėjo girgždėti, atsikvėpusi atsistojau. Pagalba tikriausia jau čia pat. Liftas truputėlį pajudėjo į viršų. Durys atsivėrė ir mes su Dominyku nusišypsojome vienas kitam. Vos tik išėjau mane apkabino mama. Tėčio nemačiau, Melisos taip pat. Po kiek laiko iš užstrigusio lifto išlindo ir Dominykas.
***
Atrakinau kambario duris ir užėjau, iš paskui ir Dominykas. Neišsikroviau lagamino, nes buvau labai pavargusi. nusprendžiau jas susitvarkyti ryt. Dominykas tikriausiai pasekė mano pavyzdžiu.
-Mano lova prie lango!-surėkiau kai jis ėjo jos link ir nusijuokiau.
-O gal nori lovas susistumpti?-nusišypsojo.
-Prabudo šelmis,-nusijuokiau.
Susistumėme lovas ir beveik visą likusią nakties dalį pražiūrėjome filmus. Paryčiais užmigau.
Prabudau nuo saulės spindulių kaitinančių mano veidą. Dominykas miegojo mane apsikabinęs, tad tyliai stengdamasi jo nepažadinti nupėdinau į dušą.
Atleiskite, kad ši dalis trumpesnė. Ačiū kas votinat🤗. Kitą dalį manau įkelsiu rytoj.