"It's only between us"

4 dalis

Atmerkiau akis. Kambaryje buvo labai šviesu. Atsisukau į kitą šoną. Krūptelėjau. Kai atsisukau buvau taip arti jo veido, atrodo kad galėčiau lengvai jį pabučiuoti. Bet aišku atsitraukiau. Jis atmerkė savo tobulas akis. Jis atrodė toks mielas... jam plaukai užkrito ant akių. Taip norėjau jam perbraukti ranką per plaukus... bet žinojau , kad negaliu , nes tai neteisinga. Aš taip norėjau... jį... pabučiuoti... freaking... pabučiuoti.
-Labasrytas,- kimiu balsu tyliai pasakė Dominykas, ir nusišypsojo. Aš negalėjau tverti džiaugsmu. Jis gulėjo su manimi. Galėjau taip gulėti amžinai. Galiu prisiekti. Amžinai.
-Laba,-mielu balsu jam pasakiau ir nusišypsojau.
-Dabar taip norėčiau tave apsikabinti....- jis tarė.
-Tai apsikabink,- pasakiau, ir tik tada supratau ką pasakiau. Abu nustėrom.
-Ne. Tai negerai. Tai nenormalu,- jis sutrikės sakė.
-At..atleisk. Aš nesusivaldžiau. Atleisk, žinau, kad tai neteisinga,- bandžiau pasiteisinti.
-Kodėl aš taip suknistai noriu tave pabučiuoti,- jis nenustojo į mane žiūrėjęs.
Tad aš tai padariau. Taip. Aš jį pabučiavau. Šis bučinys tobulas. Jo lūpos tokios minkštos, aš negaliu. Jis man atsakė. Tai buvo toks gilus bučinys... jis mane apsikabino per liemenį, ir atsigulė ant manęs. Aš pagaliau jam perbraukiu ranką per plaukus. Jie tokie švelnūs... jis pradėjo man bučiuoti kaklą... valdžiausi, kad nesuaimanuočiau... tai buvo nuostabus jausmas... jis man nuėmė naktinukų palaidinę, ir savo . Staiga kažkas patukseno į duris. Mes krūptelėjom. Jis staigiai nuo manęs nušoko.
Tai buvo Melisa.
-Am... Dominykai, ar tu čia? Ji tukseno be perstojo.
-Pagaliau ji pastebėjo, kad aš ne kambaryje,- nusijuokė jis.
-Renkis greičiau,- sukikenau.
Jis greit apsirengė maikę, pasitaisė plaukus(jis atrodė taip sexualiai).
-Pats geriausias gimtadienis,- sušnibždėjau jam.
-Įeinu,- ji erzinančiu balsu tardama atidarė duris. Jis staigiai atsistojo, ir vaidino, kad jau buvo beeinąs.
-Dominykai? Ką čia veiki?- ji nustebusi pažvelgė į jį.
-Am... -jis galvojo išeitį.
-Jis vakar pas mane pasiliko žiūrėti filmų, nes abu nuobodžiavom. Buvo smagu su tavim žiūrėt juos, -mirktelėjau Dominykui. Jis nusišypsojo.
-Reikėtų kada pakartot,- pasakęs nuėjo link dušo.
-Melisa? Ar kažko reikėjo?- susiraukiau. Bet dabar man nebetaip buvo svarbus Ianas. Aš patinku Dominykui. Tai svarbiausia. Nežinau,. Kaip mūsų draugystė bus, bet stengsimės ją išlaikyti paslaptyje. Bent jau aš.
-Aj... tiesiog norėjau pažiūrėti kur Dominykas. Ianas apie tave pasakojo man. Sakė , kad jūs geri draugai,- ji nusišypsojo. Kai ji ištarė paskutinius žodžius , mane užliejo pyktis. Geri draugai??? Mes bučiavomės!! Tai mes tik draugai?? Aj, man Ianas vistiek nesvarbus. Man žymiai labiau patiko Dominykas. Žymiai.
-Tai kas?- susiraukusi jai pasakiau.
-Am... o kas yra? Kažkas negerai?- ji atrodė "susirūpinusi" .
-Nieko. Tiesiog miegojau, o tu daužei mano duris. Manai nebūsiu suirzusi , kad prikėlei?
-Na atsiprašau,- pervertė akis.
-Einu į dušą,-pasakiau.
Ji tik palinksėjo ir nuėjo į kambarį.
Nusirengiau naktinius, apsirengiau chalatą, ir nuėjau link dušo. Atidariau duris. Ir tik tada prisiminiau, kad Dominykas yra duše. Ačiū Dievui, kad dušo stiklas matinis, ir mačiau jo tik siluetą.
-Malija?- jis pradėjo juoktis.
Aš irgi nusijuokiau. Paraudau iš gėdos.
-Am... atsiprašau, užmiršau, kad tu duše ,- nurijau seiles. - Aš jau einu tada.
-Ei... palauk. Nieko tokio , kad išnaudojau tavo šampūną? Mano pasibaigė,- jeigu taip būtų pasakius Melisa , būčiau ant jos labai supykusi, bet tai Dominykas, tad man net nebuvo minties ant jo pykti.
-Nieko tokio. Bet būsi skolingas,- nusišypsojau. -Nieko tokio, kad aš pasidažysiu čia? Pas mane kambaryje nėra veidrodžio,- perverčiau akis.
-O tai tu neisi į dušą? Jeigu dažaisi.- jis paklausė.
-Eisiu, bet nesiplausiu galvos,- nusijuokiau.
-Bet tau nereikia pasidažyti, kad atrodytum graži,- tarė kimiu balsu.
-Eik tu. Šiandien važiuosim į Italiją, tad pasidažysiu. Neperkalbėsi,- nusišypsojau dar labiau.
-Puiku,- pasakęs jis išėjo iš dušo. Aš iškart nusisukiau ir nuraudau. Jis apsivyniojo rankšluostį aplink kojas ir priėjo prie manęs. Apsikabino iš nugaros. Jis pradėjo švelniai bučiuoti kaklą.
-Dom,- pasakiau vos nesuaimanavusi.
-M?- atsiliepė kimiu balsu dar vis bebučiuodamas.
-Tai paslaptis, gerai? Mes. Mes esam paslaptis, gerai? Prašau,- atsisukau ir pažiūrėjau į jį prašančia išraiška.
-Gerai. Bet ...- vėl bučiavo kaklą.- bet prižadėk, kad šiandien vakaras bus tiesos vakaras. Gerai?- pabučiavo į lūpas.
-Gerai,- vos spėjau pasakyti, iškart pabučiavo stipriau.
-Eik jau, Melisa galvos, ką kartu veikiam duše,- pasakiau.
-Ah...-jis pervertė akis.- Gerai.
Aš pasidažiau, nuėjau į dušą, po dušo susirišau plaukus, ir apsirengusi chalatą nutipenau iki kambario. Apsirengiau rūbus, ir jau dariau duris iš kambario, nueisiu į virtuvę pavalgyt pusryčių. Mačiau kaip Melisa visą rytą prasedėjo prie telefono su kažkuo susirašinėdama. Ir tas kažkas buvo Ianas. Kas daugiau.
***
Važiavome į Italiją. Galvojau pasnausiu. Sėdėjau prie lango autobuse. Šalia manęs Dominykas. Kitoje autobuso pusėje sėdėjo Melisa su mama. Tėtis vairavo autobusą. Jo toks darbas. Autobuse buvo dar keli žmonės. Mano akys pradėjo sunkėti, tad aš jas užmerkiau ir padėjau galvą ant Dominyko peties.