Pasiklydusi siela

Sesers buvęs vaikinas

Mano ausis pasiekė garsus šauksmas. Jis buvo toks garsus, kad aš pašokau iš lovos. Man atsibudus jis tarsi pranyko. Turbūt, tai buvo koks sapnas.
-Mija? Tyliai tardama tikėjausi, kad ji atsakys. Atsako nesulaukiau. Atsiguliau vėl atgal į lovą, bet neužsimerkiau. Galvojau apie dienas, kurias praleidau su Matu. Jau savaitė, kaip susipažinau su juo. Susitikdavau su juo kiekvieną dieną parke. Mes tiesiog sėdėdavom ant suoliuko ir šnekėdavomės. Šios dienos buvo išskirtinės. Dar niekada nesijaučiau tokia laiminga. Tai jis mane verčia jaustis tokia ir užmiršti, jog esu atstumtoji. Po kiekvieno susitikimo vis labiau jaučiu jam šiltus jausmus. Bet sunkiausia buvo tai, kad neišdrįsau to papasakoti Mijai. Ji visalaik buvo liūdna, tad visai nenorėjau pasakoti savo džiaugsmus.
-Nešdinkis iš čia! Mano mintis pertraukė šauksmas. Man tikrai nesisapnavo. Tai buvo Mijos balsas. Išsiropštusi iš lovos nuskubėjau į pirmą aukštą. Girdėjau Mijos ir dar kažkokio vaikino balsą. Balsai mane nuvedė link išėjimo durų. Atsiradus man šalia jų balsai nutilo.
-Kas čia vyksta? Paklausiau.
-Labas, Idena! Tarė nepažystamasis. Jo balsas man atrodė visai negirdėtas.
-Mes pažystami? Susiraukusi paklausiau.
-Žinoma! Nepameni? Turbūt, pamiršau praėjusį kartą prisistatyti. Aš Aleksas. Džiaugsmingu balsu tarė. Man staiga užspaudė gerklę. Juk jis ten buvo kartu, kai pirmą kartą susipažinau su Matu. Aleksas yra Mato draugas. Tikiuosi, neatrodau labai šokiruotu veidu.
-Tau tikrai daugiau nėra ką veikti čia, Aleksai. Piktu balsu suburbėjo Mija.
-Buvo malonu su tavimi vėl susitikti, Idena. Tarė pabrėždamas mano vardą. Durys užsitrenkė ir mes likom dviese su seserimi. Jaučiausi blogiau nei niekada. Matas man melavo. Melavo, jog nepažysta Mijos. Tai juk jis ir norėjo atkeršyti už savo draugą Aleksą. Tai Matas norėjo mano seserį padaryti visų akivaizdoje kekše.
-Idena, gal gali paaiškinti iš kur tu pažysti Aleksą? Lėtu balsu tarė Mija. Man buvo taip sunku viduje. Mano galvoje tik buvo vienintelė mintis - meluoti Mijai. Nenoriu, jog ji sužinotų, jog bendrauju su tuo, kuris norėjo atkeršyti už draugą.
-Mes trumpai pabendravom parke. Trumpai tariau. Bijojau, jog sesuo gali suprasti, jog meluoju.
-Ar dar kas nors buvo su juo?
-Buvo dar viena mergina ir daugiau nieko. Susikišau rankas už nugaros, jog nematytų, kad krutinu pirštus.
-Ar jie žinojo, kad tu mano sesuo?
-Turbūt, kad ne.
-Aišku. Linksmesniu balsu tarė,-Pasistenk daugiau nebendrauti su jais.
-Gerai.
-Ar galėsi vakare mane pridengti? Noriu su draugėmis išeiti pasilinksminti. Tarė lipdama laiptais,-Tu juk man skolinga.
-Žinoma, juk mane pridengi tiek daug kartų. Tik dėl tavęs gaunu tiek laisvės. Šypsodamasi tariau. Dabar man tik rūpėjo susitikti su Matu ir viską išsiaiškinti. Bet bijojau to. Bijojau, jog galiu jį prarasti...