Pasiklydusi siela

Gyvenimas šalia skausmo

Klausiausi kaip mano sesuo vis ką nors plepėjo besiruošdama su draugėmis pasilinksminti. Džiaugiausi, kad ji dabar buvo puikios nuotaikos. Tai man leido užmiršti apie tai, jog Matas norėjo ją įskaudinti.
-Štai aš jau pasiruošusi! Džiaugsmingai tarė Mija.
-Įsivaizduoju, kad atrodai pritrenkiamai ir šį vakarą susuksi galvą kokiam vaikinui. Nusijuokiau, bet tai turbūt neatrodė juokinga Mijai.
-Kartais tas grožis kenkia tau pačiai... Atsiduso tardama tai.
-Kaip suprast kenkia? Paklausiau.
-Na... Tiesiog... Patylėjo ji,-Manau, kad tau nereikėtų gilintis į tai. Idena, tokie dalykai tiesiog tavęs nesugadins, nes tu niekada nepriartėsi prie to kas gali sukelti skausmą. Tarė Mija. Stengiausi suprasti apie ką kalbėjo ji, bet viskas vistiek nebuvo aišku.
-Ar tu kalbi apie Aleksą?
-Gal ir taip. Atsakiusi trumpai apsikabino mane,-Man jau metas. Tėvai jau seniai miega. Jeigu kas tu pridengsi mane. Linktelėjau pritardama jai. Mija išėjo taip tyliai, kad net negirdėjau jos žingsnių. Turėjau nedaug laiko susiruošti, kol Matas atvažiuos pas mane. Išsitraukiau iš spintos plėšytus džinsus ir bliuskutę. Praėjusią savaitę man padėjo juos nupirkti Mija. Be jos neturėčiau ką apsirengti gražesnio. Jau buvo laikas, kai turiu išeiti iš namų. Tyliais žingsniais nužingsniavau į pirmą aukštą. O iš jo paskubėjusi laukan. Matas manęs laukė prie gatvės. Pasisveikindamas tik apsikabino. Gaila, kad daugiau bučinių iš jo negavau. Tik vienintelis trumpas bučinys į žandą. Matas padėjo man įsėsti į automobilį.
-Sakiau tau, kad važiuosim į klubą, bet vakarėlis vyksta pas Aleksą...
-Tai važiuosim pas jį? Pertraukiau Matą savo klausimu. Nenorėjau daugiau susidurti su Aleksu.
-Taip... Trumpai tarė. Matas šį vakarą atrodė keistas. Mažai kalbėjo ir jame nebuvo jokio švelnumo. Jeigu pasakydavau ką nors jis tik trumpai pritardavo.
-Ar tikrai norėjai, kad šį vakarą būčiau kartu su tavimi, nes tu elgiesi keistai? Nusiminusiu balsu tariau.
-Aš noriu... Beje, mes jau atvykom. Tarė ir variklio garsas nutilo. Išlipęs padėjo man. Susikibe rankomis užėjome į vidų. Mano ausyse spiegė garsi muzika. Neesu prie to pripratusi ir jausmas man tikrai nepatiko. Jaučiau, kaip Matas vedė mane per žmonių minią, nes mano petys vis su kuo nors susiliesdavo arba man užmindavo ant bato. Staiga mes su Matu sustojome.
-Ar galėtum palaukti čia manęs? Aš tuoj grįšiu. Pasodinęs mane ant sofos tarp nepažystamų žmonių išėjo. Jaučiausi čia blogai. Viskas taip nežinoma. Tokiomis akimirkos aš dar labiau pasijuntu akla.
-Nagi, žmonės užleiskit atsisėst šalia šios gražios merginos. Išgirdau balsą, kurio man dabar neeis užmiršti. Tai Alekso balsas. Pajutau, kaip jis savo ranką permeta per sofos atlošą.
-Ir kodėl Idena čia sėdi viena? Paklausė manęs pasilenkdamas arčiau manęs, kad išgirsčiau per trankią muziką. Jutau nuo jo sklindantį alkoholio kvapą.
-Matas turėtų tuoj ateiti.
-Aš kaip tavo draugas, Idena, noriu tave perspėti dėl Mato. Nepasitikėk juo. Jis mėgsta pasinaudoti tokiomis kaip tu ir pamesti greitai.
Nepasitikėti, nepasitikėti, nepasitikėti... Šis žodis skambėjo daug kartų mano galvoje. Jaučiau kaip šie žodžiai man spaudė krūtinę. Bet tai gali būti ir ne tiesa. Bet kam meluoti Aleksui apie savo geriausią draugą? Gal tai tik alkoholio poveikis?
-Aš netikiu tavimi... Tik tiek galėjau ištarti, nes jutau sunkumą gerklėje.
-Tau reikia patikėti manimi, Idena. Ar tavo sesuo bent žino, jog tu draugauji su Matu?
-Ne. Trumpai tariau.
-Taip ir maniau... Nors tikiu, kad tavo sesuo nepapasakojo, dėl kieno kaltės mes išsiskyrėm. Tarsi pasišaipydamas tarė jis. Žinojau, apie kokį jis žmogų kalbėjo. Apie Matą. Bet Mija sakė, jog jis tik bandė atkeršyti už tai, kad ji paliko Aleksą. Jaučiausi visai pasimetusi.
-Aš... Bandžiau atsakyti jam savo drebančiu balsu, bet staiga prie mūsų atsirado mergina.
-Idena! Smagu tave matyti! Tarė ji. Turbūt, tai mergina, kuri buvo, kai mes su Matu susipažinome. Jai tik nusišypsojau, nes mano galvoje buvo tik Alekso pasakyti žodžiai.
-Imk! Netikėtai man į ranką įspraudė stiklinę.
-Kas čia? Paklausiau.
-Idena, gerk tik neklausinėjus. Paliepė man Aleksas. Supratau, jog čia alkoholis. Bet gal jis man padėtų bent užmiršti skaudžius Alekso žodžius. Nežinodama, kaip reikia gerti, užsirijau per daug ir pajutau didelį graužimą gerklėje. Iš karto pradėjau kosėti. Jie iš džiaugsmo pradėjo ūžti. Nesuabejojus užbaigiau gerti visą stiklinę.
-Kaip jautiesi, Idena? Paklausė besijuokdama mergina.
-Puikiai. Mane užvaldė toks didelis juokas. Man tiesiog neėjo sustoti. Kieviena paleista muzika mane vertė juoktis. Neįsivaizdavau kas man vyksta.
-Kas čia vyksta? Kiek tu jai pripylei? Išgirdau šalia esantį Mato balsą.
-Tik stiklinę. Nežinau, kodėl ją taip veikia. Tarė mergina.
-Aš esu įsitikinęs, kad tu įpylei ne tik alkoholio. Tu žaidi visai ne pagal mūsų planą. Piktai kalbėjo Matas su ja. Visi jų žodžiai man nebuvo svarbūs. O ypač tai ką jie pavadino „planu".
-Tau reikia išsiblaivyti. Tarė man ir paėmė mane ant savo rankų.
-Kur tu neši mane? Aš noriu čia likti. Burbėjau sau po nosimi. Atsakymo iš jo neišgirdau. Pajutau, kaip atsidūriau paguldyta ant lovos.
-Ar tu liksi su manimi? Paklausiau.
-Nemanau... Išgirdusi jo atsakymą nepajutau, kaip atsistojau ant grindų,-Tau reikia ilsėtis. Matas priartėjo prie manęs norėdamas mane vėl paguldyta, bet aš jį sustabdžiau uždėjus savo plaštaką ant jo krūtinės. Jis buvo taip arti. Galėjau jausti jo kvėpavimą, kuris pūtė į mano veidą. Nesijaučiau savai. Jaučiausi kaip kitas žmogus. Nepajutus Matas įsisiurbė į mano lūpas. Buvau tarsi valdoma tik jo. Galėjau jausti jo kvapą, bučinius. Žingsniais atgal atsidūriau ant lovos. Matas prigludo prie manęs. Jo ranka slydo už mano bliuskutės, bet staiga ją patraukė. Jis visas staigiai atsitraukė nuo manęs.
-Šūdas! Nusikeikė. Išgirdau, kaip durys užsitrenkė. Likau tik viena aš. Bet niekas tuo momentu man ir nerūpėjo, nes staiga aš užmigau...