Vienos paauglės istorija

Šiek tiek pradžiai

Aišku kaip dieną, kad viskas turi nuo kažko prasidėti, ar ne?

Pradžiai norėčiau panaudoti savo senąjį dienoraštį, bet... jis jau seniai pavirto pelenais ir išlėkė į orą.

Tad tiesiog pabandysiu prisistatyti, tas man niekados nesisekė.

Aš Paulina. Gimiau per matematikų dieną, esu žuvis. Tyli, tačiau agresyvi melancholikė. Perfekcionistė. Ir aišku, pasiklydus pamestinukė - tai mieliausia ir geriausiai mane apibūdinanti pravardė.

Tai, ko noriu, pasidarau arba nusiperku. Nesu pratusi zyzti tėvams, kad kažką nupirktų. Ši rašliava irgi vienas iš mano norų, kurį tuoj pat pildau.

Nebesišvaistau pažadais, todėl visada stengiuos juos tęsėti. Tad jei girdėjot, jog gausit į galvą iš manęs - didelė tikimybė, kad taip ir bus.

Esu savotiška mazochistė. Noriu pajusti kaulo lūžį, operaciją, alpulį ir gimdymo skausmą tik tam, kad pažiūrėčiau, koks tai jausmas. Psichologiškai viskas tas pats.

Subrendau kiek anksčiau nei kiti. Esu paauglės smegenys, įkalintos vaiko kūne kartu su sena siela.

Tikiu reinkarnacija. Ir tai viskas, ką pasakysiu šia tema. Begalybė yra gerai.

Muzika - mano narkotikas, todėl esu melomanė.

Neprisimenu žmonių savybių, tačiau turiu gerą atmintį.

Apskritai paėmus, esu tiesiog priešingybių rinkinys ir mano heterochromiškos akys tai parodo.

Galbūt esu prisikėlus vampyrė, nes turiu aštrius dantis ir nagus?

Beje, man patinka kraujo skonis. Bet tik mano kraujo.

Gal aš fėja. Visi žmonės keičiasi, tai gal pasivadinkime fėjomis? Man patiktų. Norėčiau sparnų.

Naktimis galvoju apie gyvenimą, kurio niekad nebus. Kodėl? 1. Nes mano fantazija užbrėžė tam ribas; 2. Nes tiesiog per dažnai apie tai galvoju. Vadovaujuos taisykle, kad viskas įmanoma, kol apie tai nepagalvoji įdėmiau.

Žiūriu siaubo filmus tik dėl įrodymų, jog nebijau.

Skraidau kartu su Eragonu ir Safyra, nes kodėl gi ne?