Užtrenkusi už savęs baltai dažytas duris giliai įkvėpiau. Po minutės pasigirdo garsus beldimas ir pakeltu balso tonu šaukianti mama:
-Lile, tučtuojau atidaryk šitas sumautas duris!- sušuko ji klibindama rankeną.
Nusibraukusi nuo veido rudus plaukus susiėmiau už burnos.
-Duris išlaušiu! Skaičiuoju iki trijų...
Apsikabinusi savo pečius atsidusau. Vogčiomis dirstelėjau į didelį po užuolaidomis paslėptą langą. O gal man pavyks?
-Lile, rakini tas sumautas duris!-šįkart tėvo balsas nustelbė persigandusios mamos.
Nė akimirkos nesudvejojusi pribėgau prie lango ir vienu rankos mostu nutraukiau raudonas užuolaidas. Perlipusi nukritusį karnizą užsilipau ant baltos palangės. Durys pavojingai sugirgždėjo. Truktelėjau lango rankeną. Durys dar kart sugirgždėjo žadėdamos greitu metu išvirsti.
-Dukra...-maldaujančiu tonu prabilo mama, tačiau aš nebeklausiau.
Pravėrusi langą įkvėpiau gryno oro. Didelės žvaigždės žibėjo danguje, o žemiau apsnigtoje gatvėje stovėjo žmogus. Žmogus, kuris kiekvieną vakarą laukdavo manęs. Kiekvieną žiemos vakarą...
Su trenksmu prasivėrė baltos mano kambario durys, tačiau man jau neberūpėjo. Nesižvalgydama atgal šokau. Šokau, nes žinojau jog Jis mane pagaus...
YOU ARE READING
Žiemos vakarais... (✔)
Short Story"Kai už lango pateka mėnulis" Istorija apie dviejų žmonių nepripažintą meilę ir ilgus pokalbius telefonu šaltais, tačiau lietingais žiemos vakarais...
