Tą dieną pasikeitė viskas. Pagaliau išmokau kvėpuoti taip, lyg oras būtų tikrai tyras. Pradėjau pasaulį matyti šviesenėmis spalvomis, nors niekad negalvojau, kad jis gali būti šviesesnis už mano liūdesį. Šypsojausi ne ta šypsena, kurią žmonės užsideda pasislėpdami nuo pasaulio, ne, šypsojausi iš tikro. Nes galų gale mano akys susitiko su tavosiomis, kurios, tikėjau, išmokys mane gyventi vėl.
