Unexpectedly

33.

*Klaudijos pov*

Kol laukiau Jin,sėdėjau ant laiptų ir negalėjau niekur eit, nes skausmas nedingo. Manau jis nuėjo pas Jimin. Šaunu, dabar jis bereikalo, dėl trumpalaikio skausmelio jaudinsis.. Neužilgo išgirdau žingsnius, bet ne iš viršaus, o iš apačios. Pamačiau rudas akis susitinkant su manosiomis. Taip, tai buvo Tae. 

-Kodėl tu čia sėdi?- nusijuokė.- Juk jei nenorėjai su manim gert kavos, taip ir reikėjo sakyt.- nusišypsojo jis.

-Tu ką tik mane privertei pasijust nemaloniai.- sumurmėjau.- Man pradėjo skaudėt kojas ir negaliu niekur net paeit.- nusukau akis.

-Tiek žmonių name, o tavęs dar nieks nerado?.- atsiduso.

-Na Jin mane rado, bet išėjo į viršų. Manau pakviest Jimin.

-Man nesvarbu, dabar laikykis.- pakėlė nuo laiptų ir pradėjo nešt svetainės link. Suinkščiau tyliai iš skausmo, kuris perėjo netik per kojas, bet ir per visą kūną. Mačiau, kaip Tae su gailesčiu pažiūrėjo į mane.

-Viskas gerai, tai tik trumpam.- atsidusau ir nusišypsojau.

-Nemeluok man. Matau, kad dabar ne viskas gerai. Tau skauda, o tai nėra gerai. Bet žinau, kad Jimin tavim pasirūpins, kai ateis.- netikrai nusišypsojo.- Norėčiau būt jo vietoi.- nuleidęs galvą negirdimai sau pasakė.

-Ką?.- bet tuo pačiu momentu įėjo susirūpinęs Jimin.

-Klaudi?- tarė pasimetęs Jimin. Tae tai išgirdęs nieko nesakė ir išėjo manau į savo kambarį. Po kelių akimirkų pajutau, kaip mane apsivija dvi stiprios rankos ir po kelių sekundžių atsitraukia.

-Labai skauda?.- susirūpinusiu veidu paklausė.

Nors skaudėjo tik šiek tiek mažiau, bet nenoriu jo jaudint.. teks pameluot šį kart...

-Šiek tiek dar skauda.- bandžiau kuo nuoširdžiau nusišypsot.

-Gal atnešt vaistų nuo skausmo?

-Pasibaigė..

-Nuvažiuosiu tuoi parvežt. Jungkook, važiuoji kartu?

-Važiuoju, dar į parduotuvę užsuskt reikia.- kažką kramsnodamas sušaukė.

-Tuoi grįšim.- pabučiavo į kaktą, bet jį sustabdžiau, nes man to nepakako.- taip ir žinojau.- šelmiškaii nusišypsojo. Tada priglaudė savo lūpas prie manųjū, o aš į jo lūpas įsisiurbiau taip lyg išvažiuotų savaitei.

-Na, o dabar gali važiuot. Tik atsargiai.- lengvabūdiškai atsitraukiau.

-Ohooo. Na tada iki, saulyte.- pamerkė akį prieš išeinant į lauką.

-TAAAEEEEHYUUNGGGG!!!.- sušaukiauu per visą namą. Po akimirkos ar dviejų parėjoo rudaplaukis vaikinas su šypsena veide.

-Pasiilgai.- su savo labai gražiaa šypsena priartėjo prie manęs .

-Oppa baik mane gėdint..

-Gerai jau gerai.- ir pats šiek tiek išraudęs tarė.- Tai ką veikiam?

-Na man labai karšta.. gal turim ledų?.- apsimečiau kad valau prakaitą nuo kaktos.

-Turim.- sukikeno.- ir kas tada?

-Visų pirma, norėčiau ledų su sausinių gabal-.- pertraukė Tae.

-Su sausainių gabaliukais ir karamele.- išsisiepė.

-Taip. O visų antra, nepertraukinėk manęs, kai kalbu tokiom rimtom temom.- subariau jį.

-Gerai jau gerai.- suniurnėjo po nosimi.

-O visų trečia žiūrėsim filmą.- sucypiau, kaip maža mergaitė.

-Man tinka.- nusišypsojo.- Išrink filmą kol pareisiu.- Sušaukė.