Įsivaizduokit esate paprasta mergina ir netikėtai tampi garsi mergina tik ką tau reikia daryti vaidinti, kad tu vieno iš BTS grupių narių mergina. Iš pradžių laimė buvo, o kas poto nutiks?
Gero skaitymo
Pirma knyga : I am not his true girlfriend
An...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Po savaite* *Ketė*
Visa naktį ne miegojau, verkiau dėl jo. Aš nenoriu jį palikti, bet turiu nutraukti šį žaidimą. Nenoriu, kad jis meluoti visiems. Nors kaip nenoriu palikti jį. Pažiūrėjau į laikrodį, kuri buvo ant naktinio stalelio. 12:30 jau laikas ruoštis. Išlipau iš lovos, nuėjau į vonios kambarį atsiprausti. Gryžau atgal į savo kambarį, bet eilinis kartas ne uždariau duris. Pasiėmiau savo lagaminą, pasidėjau ja ant lovos, atidariau savo spinta ir pradėjau savo rūbus dėti į lagaminus. Pradėjau vėl verkti. Jau nebe galiu laukti, kada jis pasiūlys, kad tapčiau jo tikra mergina. Valaus savo ašaras, bet vis atsirasdavo kitos. Bus sunku susitaikyti su mintimi, kad kažkada buvau su juo laiminga. Ant lovos pasidėjau juodas kelnės, juoda mėgstini su gaubtuviu, juodi batai ir juoda kaukė. Meldžiausi, kad tik neateitų Jungkook, noriu išeiti jo nematydama, parašyčiau jam kokia melaginga žinutė. Mano širdis sako pasilikti dar, bet aš turiu jau palikti šį viešbutį. Nebe galiu sau leisti tikėti, kad aš su juo pora, nebe galiu jau vaidinti, kad esu jo mergina. Stengiaus nusiraminti, bet niekaip nėjo atrodo, kad kažkas verčia mane verkti. Pasiėmiau savo telefoną ir greitai parašiau savo pusbrolui. "Aš nebe galiu jau laukti. Aš jau išeinu iš Jungkook gyvenimo" Keli ašaros lašai už krito ant telefono ekrano. Galvojau, kad bus lengviau palikti jį, bet siaubingai klydau.
*Jungkook*
Pagaliau atėjo šį diena. Galėsiu ją nusivėsti į parką, prisipažinti ir pasiūlyti jai tapti mano tikra mergina. Vaikščiojau pirmin ir atgal savo kambaryje, labai jaudinuos ir nervinaus. Kete mano brangi Kete noriu prisipažinti ką aš tau jaučiu, nežinau ar tu tapati jauti ir man, bet noriu, kad tu žinotum, būdamas šalia tavęs jaučiuos laimingas, nesu dėl kažko šitaip pametęs galva, tu mane pakeitei, tu padarei mane laimingų. Park Ketė noriu pasakyti, kad aš tave myliu. Vis repetuoju kokius žodžius jai sakyti, atrodo, kad viskas blogai, kad reikia keisti žodžius. Manau būtų laikas nueiti pas ją į kambarį ir pasakyti, kad eisim pasivaikščioti po parką. Išėjau iš savo kambario, ėjau link jos kambario ir labai nervinaus, atrodo lyg aš dabar prisipažinsiu, kad ją myliu. Atėjau į jos kambarį netekau žado, ji krautosi savo daiktus ir verkia.
- Kete? Kas vyksta? Kodėl verki? - ėjau link jos
*Ketė*
Išgirdau Jungkook balsą, prašau maldauju tavęs išeik . Atsisukau į jį, jis ėjo link manęs.
- Prašau Jungkook išeik - verkdama tariau. Man dabar dar sunkiau pasidarė matydama jį, jaučiu kaip tuoj aš dar stipriau pradėsiu verkti. Greitai dėjaus daiktus į lagaminus, noriu kuo greičiau dingti iš čia.
*Jungkook*
-Kete! Niekur neisu kol tu man nepasakysi kas vyksta - nenoriu aš ją tokią matyti, aš turiu žinoti kas nutiko jai ir kodėl ji išvyksta. -Ar tau šiandien būtina išvažiuoti? - noriu, kad ji dar pasiliktų bent šiandien, o rytoj galėtum kartu išvažiuoti ten kur jai reikia.
