Vedamas keršto (Teaser)

~1~

Aina išjungė šviesą gimnastikos salėje ir užrakinusi duris sekundėlę žvelgė į sujudusį miestą. Kaunas žiburiavo. Jai patiko šis vakaro metas, kai po darbo išeidavo į judrų Savanorių prospektą. Ryškūs reklamų stendai metė spalvotus šešėlius ant praeivių veidų, tingiai gatve slinko nerangūs troleibusai, o butų languose viena po kitos imdavo žiebtis šviesos.

Šypsodamasi pati sau Aina įkvėpė gaivios vėsos pritvinkusio pavasario oro ir nužingsniavo šaligatviu įsimaišydama tarp nepažįstamų žmonių. Iki namų Vilijampolėje pėsčiomis buvo pusvalandis kelio, tačiau ji mėgo pasivaikščioti. Vieną koją šiek tiek maudė. Nuvargo ištisas dienas treniruodama mergaites, kurios norėjo užsiimti gimnastika. Tačiau privalėjo dirbti, todėl kas rytą prisiversdavo negalvoti, kad kūnas reikalauja poilsio.

Užsukę nauji klientai visada pirmiausia įsistebeilydavo į jos pavardę. Aina kantriai šypsodavosi jau nuspėdama, ko bus pirmas jų klausimas. Tada papurtydavo galvą. Ne. Tauras, kuris valdo viešbučių tinklą, nėra jos giminaitis. Sutampa tik pavardės.

Melavo. Taip buvo paprasčiau.

Kadaise ji nuolat lankydavosi dėdės viešbučiuose ir prašmatniuose renginiuose, į kuriuos Ernestas Tauras dažnai būdavo kviečiamas. Tuo metu jiedvi su tikrąja Ernesto dukra Mintare kartu mokėsi prestižinėje „Saulės" gimnazijoje, drauge vaikščiojo po grožio salonus ir drabužių butikus. To paties amžiaus pusseserės laikė viena kitą seserimis nuo tada, kai tragiškoje avarijoje žuvo Ernesto Tauro brolis su žmona ir keturmetė Aina liko be tėvų.

Dėdė ne tik priglaudė dukterėčią ir tapo jos globėju, jis augino ją kaip savo dukrą, niekada vienos nelepindamas daugiau nei kitos.

Kadaise...

Aina atsiduso galvodama, kiek visko pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Naivi penkiolikmetė kvatoklė buvo priversta greitai suaugti.

Dabar įseserė buvo bebaigianti verslo vadybos studijas Londone. Be jokios abejonės, netrukus Mintarei Tauraitei bus patikėta vadovauti kuriam nors iš keliasdešimties po visas Baltijos šalis išsidėsčiusių viešbučių. Mintarę sekiojo žurnalistai, norintys jos interviu, fotografavo stiliaus žurnalams ir gatvėje žvilgsniais nulydėdavo susižavėję vyrai. Ernesto duktė užaugo ir tapo išties įspūdinga moterimi.

Aina buvo tik gimnastikos mokytoja, dirbanti už minimalią algą ir dienas leidžianti su paauglėmis mergaitėmis. Ji vis dar gyveno dėdės namuose, bet tik todėl, kad šis norėjo nuslėpti skandalą. Tik todėl, kad buvo per vėlu ką nors pakeisti, kai paaiškėjo, kas nutiko. Ji daugiau neatostogavo su Taurų šeima, nebuvo kviečiama į viešus renginius ir nebefigūravo bendrose nuotraukose.

Griežtas ir iki nago juodymo konkretus Ernestas Tauras garsėjo kategoriškumu. Jis itin brangino šeimos reputaciją ir didžiavosi savo sukurta viešbučių verslo imperija. Buvo laikomas vienu įtakingiausių asmenų Lietuvoje ir jau seniai nė vienas žurnalistas nemėgino domėtis jo įdukros Ainos istorija – žinojo, kad rizikuoja užsitraukti vyriausiojo redaktoriaus nemalonę.

Jos dėdė turėjo ryšių visur, lyg koks voras buvo apraizgęs voratinkliu visą Kauno miestą ir už jo ribų. Taip jam panorėjus Aina pradingo iš viešumos ir per daugelį metų visi primiršo apie kadaise Ernesto priglaustą dukterėčią. Tokia buvo jo bausmė už sugriautą šeimos reputaciją. Nors matydama, kaip klesti Taurai, Aina kartais pagalvodavo, kad nieko ji nesugriovė. Tie keli laikraščiai, išspausdinę skandalingas antraštes, jau seniai dulkėjo archyvuose. Na, žinoma, dar buvo ir Kajus.

Susigraudinusi Aina greitai atgalia ranka brūkštelėjo akis ir išsitraukė elektroninę vartų atrakinimo kortelę. Erdviame kieme stovėjo modernus dėdės namas, kuri vos prieš kelerius metus suprojektavo užsienio architektai. Į ją žingsniuojančią vidun atsisuko vaizdo kameros ir ji pagalvojo, kad daug atiduotų už galimybę niekada čia nebegrįžti.