Gyvenimo klišės. Keistuolės užrašai

Aš grįžau!

Gal ne visi pastebėjote, bet aš grįžau :) Pagaliau. Ir labai tikiuosi, kad visam laikui.

Ankstesnis tarpsnis buvo labai sunkus. Turėjau parašyti viso savo 4 metų mokymosi žinių darbą, kuris beveik išsunkė iš manęs paskutinės gyvybės likučius. Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Koks kvailys tai pasakė... Kokie vaisiai, kai tos šaknys mane talžė, smaugė ir kankino? Dėl savo ateities aš jau esu tikra. Gerą darbą jau turiu (taip, suaugusiems reikia darbo, nors ir nesvarbu, kad gali elgtis ir visiškai neatrodyti kaip suaugęs). Reikėjo tik užbaigti, ką pradėjau. Mokslas... Mokslui ne visi sutverti, bet visi vienodai turime pereiti kančios lauką. Na, gal ne visiems tai buvo kančia. Bet ne visi buvo ir stiprūs.

Tačiau svarbiausia, kad dabar galiu toliau mėgautis gyvenimu. Jokio streso, jokios įtampos, kad galiu laiku nespėti... Tai, ką patyriau, beveik prilygo siaubo filmui. Ir tikriausiai jei ne mano stipri valia, nežinia, kokia dabar mano būsena būtų.

Dabar juokinga, kai mokslus prilyginu siaubo filmui :) Gal taip blogai iš tiesų nebuvo, sakysite :) Ne. Buvo. Viską dariau paskutinę minutę, diena ir naktis nebeturėjo prasmės, tačiau galiausiai iš viso to gavau rezultatą.

P.S. niekada nieko nepalikite paskutinei minutei. I'm serious. *Sako ta, kuri niekada neklauso šio patarimo*

Ačiū, kad vis dar esate su manimi :) ♥ Naujos istorijos jau sukasi mano minčių kampeliuose.