Aš ir vėl su savo keistenybėm.
Ar man vienai būna keista, kai žmogus, su kuriuo šiaip niekada nebendrauji, tik prasilenki (kolega, klasiokas, kursiokas, grupiokas), vieną dieną pasisveikina su tavimi ar net persimeta keliais žodžiais lyg tai būtų įprasta?
Aš esu ta, kuri viską pergalvoja tūkstantį kartų ir dar kaip ima į širdį kiekvieną man įtartiną menkniekį. Tada visą likusią dieną ir dar galbūt savaitę galvoju, kas nutiko. Kodėl taip nutiko? Kokie to žmogaus, kuris mane užkalbino, ketinimai? Ar aš turėjau irgi ko nors jo paklausti, labiau bendrauti? Tikriausiai pasirodžiau pasikėlusi. Bet jis mane užklupo taip netikėtai. Aš nebuvau pasiruošusi pokalbiui.
Taigi todėl ir toliau sėkmingai apsimetu, kad to žmogaus nepažįstu.
VOUS LISEZ
Gyvenimo klišės. Keistuolės užrašai
AléatoireTai, kas prisikaupė iš ilgo gyvenimo. Mano ir ne mano pamąstymai bei mintys. Iš "awkward" pusės. Su ironija ir sarkazmu. Jeigu kas nors bus nukopijuota, aš neatsakau - visko gali būti. Skiriu visiems, kurie savyje turi šiek tiek keistumo ir kartais...
