Gyvenimo klišės. Keistuolės užrašai

Let's Talk About That Thing

Paskelbus karantiną maniau, kad visą savo gyvenimą pratinausi neišeiti iš namų ir esu tam pasiruošusi, bet, o naivus vaike, greitai mano antisocial ass visai praras bendravimo su žmonėmis įgūdžius.

Home sweet home, namai ten, kur širdis (arba tiesiog mano lova). Pabūti dvi savaitės namie - čia net ne iššūkis, o mano kasdienybė. Tačiau. Pradėjau skaičiuoti dienas, net valandas. Pasirodo, atsirado įvairiausių reikalų, kuriuos būtinai dabar turiu daryti, bet negaliu. Serialai ir filmai nebeįdomūs, nežinau, ką valgyti, niekas nebeturi prasmės.

Dirbu iš namų - tai vienintelė mano veikla. Dar Facebook'as ir Instagram'as. Bandau piešti (o varge, kaip neturiu talentų). Prisėdau prie istorijų. Jūs geriau jau jas skaitykite, man trūksta dėmesio *smiling face*

Žinau, kad aš neįdomi, nereikia man to sakyti. Keistuolė, kuriai reikia draugų, bet apsimeta, kad ne.

O ką veikiate jūs? Irgi praleidžiate dienas spoksodami į meme'sus?

Vakar sapnavau, kad dalyvavau realybės šou, kur vaikinai turėjo išsirinkti sau merginas/žmonas, bet aš buvau vienintelė mergina - tai yra, kažkiek vaikinų rinkosi iš manęs vienos (taip, ne aš rinkausi, kam man tokia prabanga). Ir turėjau eiti su jais į pasimatymus. Bet kažkodėl viskas vyko mano namuose, sode, kur buvo daug žmonių, vyko kažkokia fancy puota, visi buvo pasipuošę. Išskyrus mane. Buvau su džemperiu ir slapsčiausi tarp svečių. Dabar tai skamba, kaip suplanuotos vedybos, kurių aš nenorėjau.

Mano sapnai keisti, realiai žmonėms jų nepasakoju. Pasakiau jums tik todėl, kad neturiu daugiau ką veikti.

Ir jūs manęs nepažįstate.

Turėčiau dažniau rašyti. Man patinka dėlioti mintis čia, nes garsiai jų pasakyti nemoku. Ir niekas nesiklauso. Gal ir neskaito, bet to jau nežinosiu.

Pradedu mokytis švedų kalbą. Iš neturėjimo ką veikti. Hej da! (Iki!). Visos mano žinios.

See you later, maybe išgyvensim ✌