Soulmate

Stebuklinga.

Ji žiūrėjo į tave kitaip. Kitaip nei į šalia esančius. 

Tu ją užbūrei. Pakerėjai jai dar nežinomais kerais.  

Ji žinojo, kad ši naktis bus kitokia. Tamsa jos nebaugins, taps jai artima. Akys suspindės lyg žvaigždės, o širdis plaks greičiau, nei plazda naktinių drugių sparnai. 

Tau pavyko. Pavyko padėti jai jaustis savimi, priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, pamilti naktį ir save. 

Ugnies skleidžiama šiluma ją apgaubė, įtraukė į save. Ji žiūrėjo į tolį, klausė žiogų čirškimo, gaudė žvaigždes ir bijojo. Bijojo, kad tu nepasirodysi. Taip kaip nepasirodydavo kiti. Kad atstumsi, išjuoksi jos svajas, troškimus, kad nepriimsi jos.

Tačiau tavo apkabinimas nutraukė visas abejones. Ji pajuto sielą artimą josios. Kiekvienas tavo prisilietimas, kiekvienas jos kūno virptelėjimas leido jai išsilaisvinti. Pabėgti nuo kvailų stereotipų, nuo įkyrių minčių ir nors kartą pabūti tuo, kuo ji išties buvo. Ta jautria, gležna, bet tuo pačiu ir stipria, laiminga ir liūdna, svajinga, pažeidžiama mergaite, kuri neturėjo galimybės ištrūkti. 

Ši naktis jai buvo stebuklinga. Nepamirštama. Vienintelė. 

Ji niekada nepamirš tavųjų akių, tavosios šypsenos, pokalbių, šnabždesių, žvaigždžių spindesio tą naktį, kiekvieno prisilietimo, savų svajų ir begalės jausmų.

Nes tą naktį ji tave pamilo. Mylėjo tyrai ir iš visos širdies. Ir tai buvo stebuklinga.