Kai tu išėjai (Baigta)

41 dalis

Maiklas taip puikiai persimainė į Otelo vaidmenį ir kalbėjo taip užtikrintai, o aš jaučiausi kaip pirmą kartą ant scenos, nes nejaučiau tos tvirtybės, kurios jis man suteikdavo. Suėmęs mane už pečių pradėjo Otelo žodžius:

"Koks Prometėjas kibirkštį man duotų,

Kad vėl įžiebčiau ugnį tavyje?

Kai rožė nuskinta, jinai suvysta,

Nes jau gyvybė jos nebemaitina.

Tad gerkime jos kvapą, kol ji žydi."

Tuomet, mane nustebintas, Maiklas pasilenkė ir pabučiavo. Jo bučinys sukėlė tiek daug emocijų ir prisiminimų. Maiklas tvirtai glausdamas mane prie savęs, nenorėjo atsitraukti, o man net kvapą atėmė ir sukėlė šilumą, kurią gali pajusti tik su mylimu žmogumi. Atsitraukęs toliau tęsė savo žodžius:

"Verkiu,- tai skausmo ašaros. Dangus

Ką myli, tą ir baudžia. — Ji pabudo."

Mes žvelgėme vienas kitą ir dar aš negalėjau atsibusti nuo mūsų bučinio. Maiklui sekėsi geriau valdytis, tačiau negalėjau neatkreipti, kad jam sunkiai išeina išlaikyti abejingą veido išraišką.

"Kas čia? Otelai, jūs?"- tyliai paklausiau ir vos tvardžiausi neišbėgusi iš klasės.

"Taip, Dezdemona." - atsakė ir skausmo pilnomis ašaromis pasižiūrėjo į mane. Negalėjau tverti dar minutės būti šalia Maiklo, jaučiau, kai ašara nurieda skruostu, apsisukau ir pasileidau iš klasės. Girdėjau, kaip Maiklas šaukia mane iš paskos bėgdamas ir greitai prisiartinęs pagriebė už rankos ir atsuko į save. -Klara,- dar bandė, bet aš uždengiau jam burną, kad nieko nesakytų. Nenoriu nieko girdėti, aš buvau apsisprendusi viską palikti ir pamiršti, o ne vėl prisiminti ir pajausti jo švelnias lūpas ir tvirtas rankas.

-Prašau, nenoriu nieko girdėti,- pasakiau ir visiškai nesivaldžiau, ėmė tokia isterija, kad negalėjau išbūti šalia jo. -Viskas baigta Maiklai, neverta daugiau kankinti vienas kito,- tęsiau, vos per ašaras galėjau matyti ir po truputį atsitraukinėjau nuo jo. Tačiau dar spėjau pamatyti, kaip Maiklo akyse kaupiasi ašaros ir pradeda byrėti, kaip lietaus lašeliai.

-Klara,- prisiartino prie manęs Džonas. Jis atrodė toks sunerimęs. -Ar viskas gerai?- pasiteiravo ir priėjo šalia, aš tik trumpai pasižiūrėjau į draugą ir linktelėjau.

-Ar tu tuo tikra?- paklausė piktesniu balsu, jis ir vėl tapo abejingas, tik paraudusios akys parodė, jog aš neįsigalvojau, kad jis verkė.

-Ko tu dar nesupratai,- piktai suriaumojo Džonas ir užstojo mane. Nenorėjau, kad Džonas kištųsi, tai buvo mūsų su Maiklu reikalas.

-Džonai,- kreipiausi ir pastūmiau draugą, kad baigtų kištis ir leistų man viską spręsti. Džonas nepatenkintas pasitraukė ir nenuleido pikto žvilgsnio nuo Maiklo.

-Tu mane išdavei ir net nesiteikei ateiti ir pasiaiškinti, kaip tu manai aš galiu jaustis,- liūdnai atsakiau ir nusivaliau ašaras. -Aš prašiau tavęs manęs neįskaudinti, bet tu tai padarei, ko tu tikėjaisi, kad pamiršiu, ką mačiau ir gyvensim toliau, kaip nieko būta,- ironiškai tariau ir nenuleidau akių nuo Maiklo.

-Aš tavęs neišdaviau!-suriko ir priartėjo, tačiau Džonas jį sustabdė. Piktai vienas į kitą žiūrėjo ir vėl Maiklas atsisuko į mane. -Aš suklydau, bet neišdaviau, niekada negalėčiau apgauti tavęs,- taip taręs pastūmė Džoną į šoną ir pagriebė mane už rankų. -Nepadariau nieko dėl ko mes negalėtume būti kartu, prašau Klara išklausyk mane. Tik to prašau ir jei tada nori viską užbaigti, aš susitaikysiu ir paliksiu ramybei,- manęs maldavo Maiklas. Nežinojau nei ką galvoti, aš tokia pasimetusi, bet žinau, kad nenoriu nieko girdėti, nei dabar, nei kada nors.

-Ne,- kimiai tariau ir ištraukiau rankas iš Maiklo rankų. -Nenoriu nieko girdėti, sudaužei mano širdį ir neketinu vėl tavimi pasitikėti, todėl manęs to neprašyk,- atsakiau ir pasileidau bėgti, nesulaukusi Maiklo atsakymo.

Tik už kampo sukritau ant žemės ir leidau ašaroms lietis laukan. Kaip paaiškinti viską, kas čia įvyko? Jau buvau susitaikiusi, tačiau tas bučinys pažadino manyje kažką tokio, ko pati negaliu suprasti. Visa šį laiką save apgaudinėjau, kad galiu išgyventi, bet tiesa yra kita ir aš be Maiklo negaliu gyventi. Švelniai perbraukiau pirštu per lūpas ir vėl iškilo vaizdinys, kai jis mane bučiuoja ir jaučiuosi tokia laiminga bei mylima. Pajaučiau, kai kažkas apglėbia, tačiau tai nebuvo Maiklas, jis leido man vėl išeiti ir bijau, kad čia buvo paskutinis kartas, kai jis stengėsi su manimi pasikalbėti. Kažkodėl nuojauta sako, kad aš jį praradau ir nebežinau, kuris iš tikrųjų yra kaltas dėl mūsų santykių pabaigos.