Kai tu išėjai (Baigta)

22 dalis

Nežinau, kaip bet Džimui pavyko mus nugabenti į vakarėlį, kuris jau seniai buvo prasidėjęs ir daugelis gerai apgirtę. Mūsų kompanija buvo nedidelė, nes ne visi išdrįso varyti tik Maiklas, Silvija, Džimas, Monika, Benas ir aš.

-Nagi, varom išgerti,- pagriebė mano ranką Silvija ir nusitempė prie stalo su gėrimais. Monika su Silvija kažką maišė, o aš dairiausi po aplinką. Daugelis buvo mūsų amžiaus, kai kurie šiek tiek jaunesni, bet gerai prisitaikę. Labiausiai išsiskyrė šviesiaplaukė mergina, kuri garsiai dainavo ir šoko ant stalo, iš to kaip ji elgiasi sprendžiu, kad ir bus ta pusseserė. Silvija įgrūdo man į rankas puoduką su gėrimu ir liepė gerti, nieko nelaukusi atsigėriau buvo gan skanu ir nelabai jautėsi degtinė. Visos trys prisijungėme prie šokančių ir linksminomės.

Po valandos jau buvau išgėrusi antrą puoduką ir jaučiausi apgirtusi, pagaliau galėjau dėl nieko nesukti galvos ir atsipalaiduoti. Pajaučiau kažkieno rankas ant liemens, bet man net nereikėjo atsisukti, kad žinočiau, kas ten. Leidau muzikai ir alkoholiui atpalaiduoti mano kūną bei mintis. Mes su Maiklu judėjome vienu ritmu, jaučiau jį visu kūnu, kaip jis mane. Atsisukau į jį ir apsivijau rankomis jo kaklą, o Maiklas prisitraukė arčiau savęs. Mes taip kurį laiką šokome ir aš padėjau galvą jam ant krūtinės bei klausiausi jo ramaus širdies plakimo.

-Gerai jautiesi?- manęs paklausė, aš pakėliau galvą ir linktelėjau.

-Gal galim eiti kur nors, kur ramiau,- paprašiau, Maiklas linktelėjo ir paėmęs už rankos nusivedė į antrą aukštą, ten radęs laisvą kambarį įsivedė ir mane. Pamačiusi lovą iš karto sudribau ir užsimerkiau, tik dabar pajaučiau, kokia esu pavargusi.

-Tau tikrai viskas gerai?- iš kažkur toli pasklido Maiklo balsas.

-Man viskas gerai, tik jaučiuosi labai pavargusi,- atsakiau ir atsisėdau. Maiklas buvo prie lango ir žiūrėjo pro jį. -O kaip tu?- paklausiau, tačiau nesulaukiau atsakymo. -Maiklai?- kreipiausi ir jis atsisuko, trumpam pamačiau skausmą akyse, tačiau jis vėl spėjo užsidėti kaukę. Nieko nelaukusi atsistojau ir priėjau prie jo. -Maiklai, kas tau?- paklausiau ir priliečiau jo skruostą, tačiau jis nusipurtė mano ranką.

-Nieko man nėra,- atsakė ir praėjo pro mane link lovos.

-Man taip neatrodo,- atsakiau ir susidėjau rankas ant krūtinės ir piktai pasižiūrėjau į jį. Kaip jis mane nervina su savo nuotaikų kaitomis.

-Tai, ką man daryti, kad tau taip neatrodo,- atšovė piktai ir pasižiūrėjo.

-Tai ir vėl pradėsime pyktis,- sumurmėjau.

-O kažkada kitaip buvo?

-Paskutiniu metu mes visai nesipykome, tačiau vėl tapai šaltas,- atsakiau ir pradėjau eiti link jo. -Kas tave neramina, kodėl vėl slepiesi nuo manęs?- paklausiau ir atsitūpiau šalia.

-Kodėl tu taip nori, kad aš tau atsiverčiau? Pati matai, kad nesu geras, esu arogantiškas, pasipūtęs šiknius, kuris niekam tikęs,- atsakė ir susiėmė už galvos.

-Maiklai nesakyk taip, kas tave privertė taip manyti, kad nesi nieko vertas? Tai netiesa, esi vertas būti laimingu, mylimu ir suprastu, todėl neužsisklęsk nuo žmonių, kuriems tu rūpi,- pasakiau ir suėmiau jo rankas bei atsukau veidą į save. - Maiklai tu man rūpi ir skaudu matyti tave tokį,- pasakiau ir švelniai paglosčiau jam skruostą, o jis tik užsimerkė ir mėgavosi prisilietimu. Staigiai atsimerkęs, pagriebė už rankų ir įsitraukė į savo glėbį.

Buvo taip gera būti šalia ir jausti jo kūno šilumą, pakėlusi galvą pasižiūrėjau į jį. Maiklas palinko ir švelniai pabučiavo, o aš rankas įvėliau į jo plaukus bei prisitraukiau arčiau jį prie savęs. Leidome vienas kitam mėgautis prisilietimais ir jausmais, kurie sukyla, kai būname kartu. Atsitraukusi atsiguliau ant lovos, o Maiklas mane užgulė. Aš jam šypsojausi, o jis man.

-Varai mane iš proto, Klara, nuo to laiko, kai pasirodei negaliu nustoti apie tave galvoti,- pasakė ir švelniai savo pirštais palietė mano skruostą ir slinko žemyn kaklu. Aš užsimerkiau ir mėgavausi kiekvienu prisilietimu. -Tu man nepasidavei ir įrodei, kad nesi tokia kaip kitos. Nors ir esi drąsi, užsispyrusi, tačiau tuo pačiu esi trapiausia būtybė žemėje ir aš noriu tave saugoti nuo visų,- tęsė ir švelniai perbraukė per lūpas. -Noriu, kad būtum mano, kad priklausytum tik man. Noriu tave liesti, bučiuoti ir su tavimi leisti laiką,- užtikrintai tarė ir pasižiūrėjo man į akis. Aš išsišiepiau ir prisitraukiau bučiniui, jis nedelsiant atsakė.

-Palauk šiek tiek, aš dar nebaigiau,- pasakė šypsodamasis. -Būk mano mergina, tik mano moteris,- paprašė, o aš maniau apsiverksiu iš džiaugsmo.

-Gerai, sutinku būti tavo mergina,- pasakiau neslėpdama džiaugsmo ir iš Maiklo sulaukiau tokio nuoširdaus bei švelnaus bučinio.

Mes su Maiklu apie savo santykius niekam nesakėme, nusprendėme palaukti ir žiūrėti, kaip išeis būti kartu. Šiandien ypatinga diena, pagaliau spektaklio premjera ir galėsime parodyti savo pasirodymą. Nuo pačio ankstaus ryto jaudulys mane visur lydi, negaliu susikaupti ir visa drebu, net ir dabar, kai man daro makiažą, negaliu nustoti jaudintis.

-Klara, nusiramink, viskas bus gerai, - pasakė Silvija, kuri šalia sėdėjo ir bandė mane nuraminti.

-Nelabai įmanoma, žiauriai bijau, o jei pamiršiu tekstą ar parkrisiu, ar kažkas blogo nutiks,- išsigandusi pasižiūrėjau į Silviją, ji tik nusijuokė.

-Nieko blogo nenutiks, niekada nebūsi viena scenoje, bus Maiklas, kuris tikrai tau neleis pasimesti, todėl pabandyk atsipalaiduoti,- pasakė ir šiltai apkabino.

-Spektaklis prasidės už dešimties minučių, būkite pasiruošę,- per garsiakalbį pasakė, o aš dar labiau pradėjau nervuotis. Man reikia Maiklo, būtinai turiu jį surasti, man reikia jo ramybės ir tvirtybės. Nieko nelaukusi išėjau ieškoti Maiklo ir jį radau persirengimo kambarį.

-Maiklai, - kreipiausi ir nubėgau į jo glėbį.

-Kaip tu?- švelniai paklausė.

-Aš mirštu, - atsakiau ir pasižiūrėjau į jį. Maiklas šiek tiek sunerimęs pasižiūrėjo:

-Prastai jautiesi?

-Ne, tik labai jaudinuosi, - atsakiau ir pamačiau, kaip Maiklui palengvėja ir nusišypso.

-Tai normalu, aš pats nekantrauju, - atsakė ir prisitraukė mane arčiau savęs.

-Bet kaip gali būti toks ramus, mes tuoj turėsime eiti ir pasirodyti prieš tiek daug žmonių, - tariau ir tvirčiau įsikibau į Maiklą.

-Nesu aš ramus, man kaip ir tau žvėriškai neramu, tik aš moku, tai nuslėpti,- atsakė ir švelniai pabučiavo. -Dėl nieko nepergyvenk aš visada būsiu su tavimi,- pasakė ir toliau švelniai bučiavo. Aš lengviau atsipūčiau ir leidausi pasinerti į svaiginantį bučinį.

-Visus aktorius kviečiame susirinkti į užkulisius, už penkių minučių pradėsime,- pasakė iš garsiakalbio.

-Einame,- pasakė Maiklas, kai atsitraukė nuo manęs. Aš giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, ir paėmusi už Maiklo rankos išėjome iš persirengimo kambario.

-Kad ir kas nutiks pasikliauk manimi ir įsivaizduok, kad mes esame tik vieni,- tyliai pasakė Maiklas ir švelniai pabučiavo, ir dar žvilgtelėjęs į mane, išėjo į sceną. Šalia manęs visi nekantriai vaikščiojo ir šnekėjo, o aš stebėjau Maiklą ir bandžiau pasisemti tvirtybės, kurios jis man suteikė.

-Klara, tavo eilė,- pasakė Piteris ir aš linktelėjusi išėjau į sceną.