-Niekada nesupratau žmonių, kurie rūkydavo. Jie gi patys savęs žudydavo iš vidaus.
Niekada nesupratau žmonių, kurie pjaustydavosi. Jie taip žudė save iš išorės.
Niekada nesupratau žmonių, kurie vėlai vakarais vaikščiodavo vieni. Taip jie parodydavo kitiems, kad jie yra vieniši.
Niekada nesupratau žmonių, kurie gerdavo iki žemės graibymo. Taip jie parodydavo žmonėms, kokie jie kvaili.
Niekada nesupratau žmonių, kurie rėkdavo gatvėse lyg niekas jiems nerūpėtų. Taip jie parodydavo, kad jie išprotėję.
Niekada nesupratau žmonių, kurie įsimylėdavo. Kiek daug kalbėta apie tai, kad meilė žudo.
Niekada nesupratau tėvų, kurie palieka savo vaikus vienus. Nors ir jie žino, kad taip sužlugdys savo vaikus ir jie daugiau niekuo niekada nepasitikės, nes juos paliko jų patys tėvai.
Niekada nesupratau žmonių, kuriems alkoholis svarbiau už juos pačius. Taip jie patys sužlugdydavo save.
Niekada nesupratau žmonių, kurie slepia savo jausmus. Akys juk vistiek kalba garsiau už garsus.
Niekada nesupratau žmonių, kurie mirdavo dėl šviesos tunelio gale. Juk tunelyje niekada nebūna šviesu.
Niekada nesupratau žmonių, kurie tiki meile. Juk jos nėra?
Bet viskas pasikeitė.
Kai esu dabar sena ir viena tuščiame bute, kuriame niekada nebuvo meilės, šilumos, glamonių, vaikų mažyčių kojyčių trepsėjimo, supratau, kad negyvenau. Suprantau kiek daug klaidų padariau. Kad nesupratau tų žmonių. Kiekvienas žmogus skirtingas ir kiekvienas žmogus savaip supranta kaip reikia nugyventi šį gyvenimą. Vieni mano, kad gerai yra gerti, rūkyti, kiti - pjaustytis, slėpti savo jausmus, dar kiti mano, kad jie gyvena tik dėl meilės. Ir tai yra gerai. Pabūkit vėjavaikiai, surėkit pasauliui, kaip jums nusispjaut ant jo ir po velnių, verkit ir mylėkit. Jei šis pasaulis nėra sukurtas mums, tai kokia esmė laikytis jo taisyklių? Rėkit, šėlkit ir skleiskit pozityvą. Ir žinot ką jums pasakysiu?Gal net ir rasit tą šviesą tunelio gale,- tai tariusi moteris užsimerkė ir paleido tušinuką iš rankų. Jos širdis, kuri niekada nebuvo sudaužyta, neverkusi, nerėkavusi ir niekada nemylėjusi, užgeso. Užgeso tada kai jos širdis pamilo pirmą ir paskutinį kartą. Ji pamilo gyvenimą. Per vėlai.
badlocationx
rose
|11.08.18|
YOU ARE READING
Roses are...
Short StoryEch, bėga dienos lyg šunys, nuo grandinės nutrūkę... Šį albumą turbūt turėčiau pavadinti asmeniniu, nes joje rasite įvykių, kurie iš tikro įvyko, bet bus ir dalių, kurios tiesiog gyvena mano galvoje. Sveiki atvykę į mano pasaulį.
