Galvojau, kad moku pasimokyti iš savo klaidų, todėl, kai pagavau save galvojant apie tave, iš karto dėjau tašką. Bet tu taip greitai pataisei mano tašką į kablelį, kad net nepajutau to.
Nemoku aš - pasimokti iš savo klaidų.
Todėl dabar esu giliuose apmąstymuose ir vos
galiu įkvėpti. Pasakyk man ar po šios dienos:
Ar kablelį tu dabar uždėjai?
O gal jau taškas Tavo širdyje?
Pasakyk man, kad tik ne taškas, nes mano širdyje... yra kai kas kita.
Kaip norėčiau apsikabinti su tavimi dar kartą, gal gali sušildyti mano rankas?
Per daug klausimų mano galvoje, per daug pasimetusi esu savyje. Atsakyk, prašau, bent į vieną klausimą. Kodėl pabendravus su tavimi savyje jaučiu daugiau klausimų negu atsakymų?
Ar sustoti man ir pasiduoti miniai?
Ar kovoti ir tikėti?
Ką daryti?
Kaip elgtis man, ką kalbėti, su kuo bendrauti, kuo tikėti?
Laukti ryto ar pasiduoti nakčiai?
Verkti ar dar šypsotis?
Meluoti ar tylėti?
Rašyti ar nustoti?
Laukti ar nelaukti?
Kuo man pasitikėti?
Pasakoti ar slėpti?
Ar rytojus bus toks malonus, kokia buvo vakar diena? Ar laukti rytojaus, o gal likti lygiai tokia pat naivia? Atsakyk, netilėk. Aš nežinau kaip elgtis, nežinau ko tikėtis. Ar tai ką rašei, galiu tuo tikėti? Pasitikiu tavimi, bet ar tu pasitiki manimi? Ar įskaudinsi taip kaip įskaudino kiti?
Prašau, būk kitoks.
Bet labiau už viską noriu sužinoti ar pirmadienį lauksi autobuso mano su manim kartu? Ar nueisi į rytojų atsisveikinęs su manimi ten kur viskas prasidėjo?
Apkabink mane ir paprašyk, kad nepykčiau ant tavęs. Nes galbūt mūsų 'nu nepyk' gali būti mūsų 'amžinai'?
|28.09.18|
rose
badlocationx
STAI LEGGENDO
Roses are...
Storie breviEch, bėga dienos lyg šunys, nuo grandinės nutrūkę... Šį albumą turbūt turėčiau pavadinti asmeniniu, nes joje rasite įvykių, kurie iš tikro įvyko, bet bus ir dalių, kurios tiesiog gyvena mano galvoje. Sveiki atvykę į mano pasaulį.
