Senovės istorijos 1# Kelionė *Baigta* TAISOMA

10 skyrius Kodėl jis to paklausė?

Aš grįžau į savo namelį. Frostas pažadėjo mane išmokyti keliauti tarp pasaulių. Tai tikrai tūrėtų būti įdomu. Bet aš labai stebiuosi, kodėl vos dingus Afroditei, aš nubėgau prie Frosto ir jį apkabinau? Kažkaip keista. Aš tikrsi džiaugiasi ir vis dar džiaugiuosi, kad jis grįžo, bet kažkaip per daug...Juk jo nebuvo tik kelias dienas...Ir jis tik moko mane valdyti galias ir kautis...Tai kaip čia suprasti? „Labai paprastai." „Puiku! Tu ir vėl su manim kalbiesi?!" „Ei! Aš nieko nedariau! Tai tu čia susisiekiai su manim." „Dabar visada tu tūnosi mano galvoje?" Oooo, ne. Jau šito niekad nebus! „Kaip man tavęs atsikratyti?" „Tiesiog negalvok apie mane...Nors įtariu lengviau pasakyti nei padaryti..." „Ką tai tūrėtų reikšti?" Paklausiu su įtarimu, kad jis čia bando mane suerzinti. „Oo, tiesiog noriu pasakyti, kad aš labai įsimintina asmenybė. Ir dabar tu bejokių abejonių klausi savęs kodėl taip apsidžiaugiai kai aš grįžau..." „Dink iš mano galvos!" „Tu galvoji kodėl tu džiaugiesi mano grįžimu, nors tik tais mokau tave galių valdymo ir kautis..."
"Dink!" „Tu negali apie mane negalvoti..." „DINK!" „Gerai jau gerai, nurimk - jo balsas mano galvoje skambėjo pašaipiai, kitaip tariant įprastai. - Greičiau ateik į proskyną, prasidės tavo pamokos." NEBEGALIU!!!! Kaip jis drįsta brautis į mano galvą?! Aš jį...
- Aleksa, tau viskas gerai? - Persėjas, tik jo man ir trūko! - Atrodai prastai. Visą raudona. Kas tave sugebėjo taip supykdyti?
- Ai, nieko, vienas toks kvailys.
- Sakai kvailys? Man taip neatrodo...
- Ko tu čia atėjai? - Skubiai pakeičiau temą nutraukdama jį.
- Norėjau paklaust ar nori eit paplaukiot. Mes visi lekiam prie jūros...
- Manau gerai, tuoj ateisiu, - Nusišypsojau taip, kad jis patikėtų mnao žodžiais ir jis linktelėjęs išėjo. Aš patraukiau link paplūdimio vis dar niršdama.
Aš mėgstu plaukiot, bet panašu, kad tokių kurie yra nedaug, o tuo labiau kurie mėgsta skaityt, plaukiot ir šiaip tokių kaip aš išviso tikriausiai nėra...
Kaip ir paprastai aš klydau. Bent jau iš dalies. Pasirodo didvyriai mėgo plaukiot. Bet dar nesu tikra dėl jų skaitymo įgūdžių...Aš plaukiojau kartu su visais, buvo tikrai linksma. Bet kai vaikinai sušalo aš nenorom išlipau iš vandens ir atsisveikinusi pradėjau žingsniuoti link savo namuko.
- Neskubėk taip, Aleksa! - Ir ko Argui prireikė? - Noriu tavęs kai ko paklausti. - Priėjęs arąiau tarė jis. Aš tik linktelėjau ir nusekiau paskui jį. Bet kodėl mes einame link mano namo? Kai jau Argas sustojo prie mano namuko, išties nebesusigaudžiau kas čia vyksta. Mes nuėjome į virtuvę ir jis atsisėdo. Ranka parodė sėstis ir aš nepatikliai padariau kaip jis liepė.
- Aleksa, kodėl tu susitinki su Frostu kasdien po visų treniruočių, ir kodėl tu iš jo mokaisi?