Senovės istorijos 1# Kelionė *Baigta* TAISOMA

15 skyrius Didvyrių dilema

Kitą rytą apsirengiau paprastais rūbais, į krepšį įsidėjau šarvus, prie šono prisisegiau kardus ir išėjau iš savo namelio. Aš neskubėdama ėjau link miško. Heraklio ir Tesėjo niekur nesimatė, bet Odisėjas ir Persėjas treniravosi už kaimelio.
Įžengusi į proskyną pamačiau Frostą, jis jau manęs laukė, aš priėjau prie jo ir išsitraukiau kardus.

- Ne, dabar aš mokysiu tave naudotis galiomis.

- Kas čia vyksta?!

Aš staigiai pasisukau į balso pusę ir išvydau Odisėją su Persėju. Ooo, ne..

- Ateikit, ir mes jums viską paaiškinsim. - Frostas atrodė ramus...per ne lyg ramus...Didvyriai atėjo ir mes visi atsisėdome ant minkštos žolės.

- Aleksandra, negi tu visą laiką buvai priešų pusėje? Bet juk Apolonas sakė, kad mes tavimi pasitikėtume...

- Aš esu geriečių pusėje. Dievai jus apgavo, kaip ir kitus, Frostas yra geriečių pusėje... Juk viskas atitinka ar ne? Kai blogis ateis paskui jį įžengs ir šviesa. Kagi, į šį pasaulį atkeliavo blogis, o aš paskui, na manau, aš esu gėris, tad ši pranašystės eilutė išsipildė. Tokia kuri nulems likimus visų. Tikriausiai čia kalbama apie tai kurią pusę pasirinksiu. Aš tikrai esu iš kito pasaulio, man patinka graikų mitai, aš skaitau daug knygų. Vėl, tai ką pasirinksiu nulems šio pasaulio, baigtį, ir manau, kad tas blogis nori viešpatauti ir mano pasaulyje. O tuomet kita pranašystės dalis. Taigi, Frostas nėra blogietis, jei didvyriai nesuprastų tiesos, tai tikriausiai kažkas baisaus nutiktų, o daugiau man niekas neaišku.

- Tai nori pasakyti, kad jis gerietis?

- Odisėjau, kiek kartų mes kovemės? Kiek kartų aš palikau tave gyvą? Aš žinau, kad tu neaklai tikėjai dievais, ypač tuomet kai vieni buvo vienoje pusėje, o kiti kitoje. Bet Heraklis nedvejoja, jis pasitiki dievais, ir manau šį kartą jam tai gali kainuoti givybę.

- Herakliui givybę kainuos jo neatsargumas. Jis net miško neištyrė, nors gyvena šalia jo jau tris metus!

- Na taip, bet dabar grįžtam priereikalo. Paaiškinkit mums kaip čia yra, kad tu ją treniruoji?

Aš jiems papasakojau apie tai kaip pirmą kartą sutikau Frostą, ir kaip mes pradėjom treniruotis. Jie viską išklausė, pažadėjo kol kas niekam nieko nesakyti ir išėjo.

***

Aš visdar treniruojuosi su Frostu, bet Odisėjas ir Persėjas nieko nesakė. Aš pradėjau nerimauti, jie dabar viską žino, ir jei nebus mūsų pusėje, tai man bus blogai. Bet nei vienas nieko nesakė.

- Aleksandra, susikaupk, tu kažkur skrajoji, vos nenukirtau tau galvos.

- Atsiprašau, aš galvojau apie Odisėją ir Persėją.

- Jie mūsų neišduos. Aš kalbėjau su jais.

- Ir tik dabar man tai sakai?!

- Jie norėjo pagalvoti, bet sakė, kad Heraklis pradėjo elgtis keistai, nieko nepriema į susirinkimus, kviečiasi keistus žmones. Kuo toliau, tuo labiau jie tiki, kad mes geriečiai.

- Tai mums tereikia laukti? 

- Taip, manau jie bus šnipai, tad mes negalėsim dažnai su jais susitikti. Nebent kalbėtis mintimis.

Aš linktelėjau ir mes pradėjome kautis.

- Beje, kai baigsim, mes tūrėsim kai mur nukeliauti.

- Susitikimas su tuo žmogum kuris turi informacijos?

- Taip, bet nemanau, kad jį būtų galima vadinti žmogum...

Turiu naujieną! Aš sukūriau grupę feisbuke, kviečiu visus prisijungti! Ir sveikinu tuos kurie ištvėrė mano rašymą ir vis dar skaito šią istoriją!

https://www.facebook.com/groups/331093330775301/