Pilnaties Sargai

5. Netikėti Lankytojai

Patraukiau į namų pusę. Galvojau apie tą, policininko pasakymą apie akmenis ir vilkus. Kaip gulintį vilką galima supainioti su akmeniu, jei tu, stovi prie pat jo. Tai gali padaryti tik kvailas žmogus, kuris neatskiria kai kurių daiktų, arba žmogus kuris niekada nėra buvęs kaime.
Vėl dangų nušvietė žaibų serija. Šį kartą, buvo tokie ryškūs žaibai, kad aš net užsimerkiau nuo tokio ryškumo. Po truputėlį matėsi kad artėjo rytas, iš naujo, nesibaigianti diena prasidės. Pagaliau aklina tamsa po truputį tapo prieblanda kurioje, šiek tiek galėjau įžiūrėti taką, į mano namų kiemą. Įėjus į kiemą pasitiko visas pulkas mano kiemo katinų virš manęs sugrūmėjo griaustinis. Pašokau nuo žemės, į orą, kokį metrą, nuo tokio grumėjimo. Pasiskubinau kuo greičiau eiti, į tą vietą kur buvau padėjęs raktą nuo namų. Įėjęs ten, apčiuopomis pagaliau radau raktą. Didžiulis miego trūkumas, nuovargis, vis labiau kaustė mane. Eidamas per kiemą, vos kažkurio katino nenumyniau. Sušnypštė, nes matyt primyniau, uodegą arba leteną. Painiojasi po kojom kaip kokie... Velniai. Vėl dangų nuplieskė žaibų serija. Man berakinant duris, pradėjo lyti. Įėjęs į verandą, ir užrakinęs duris, išsimoviau iš batų. Ir vos tik įžengęs į koridorių, kritau ant žemės, kaip koks kulkos pakirstas briedis. Nes buvau taip išvargęs kad nežinau net su kuo čia palyginus. Taip kietai miegojau kad, nejutau nei 2 škvalų, kurie iš eilės eidami bandė pridaryti nuostolių Grūšlaukei. Atsibudau. Apsidairiau kur aš esu. Siaubingai, skaudėjo galvą, kaip per siaubingas pagirias. Atsikėlęs nuo žemės, įkišau ranką į savo kelnių kišenę, ir išsitraukiau telefoną, pažiūrėti kiek valandų. O rodė po šešių septyniolika. Trečiadienis. Nustebau. Pramiegojau visą antradienį. Jaučiausi pailsėjęs. Nupuoliau į vonią, ir nusirengęs palindau po lediniu dušu, prie kurio buvau jau seniai pripratęs, tad ledinis vanduo, man atrodė kaip paprastas vėsus vasaros vandenėlis. Toks vanduo mane greitai atgaivino ir padėjo atsigauti. Nusiprausęs ir persirengęs švarius drabužius, nuėjau pasiruošti valgyti. Per telefoną pasileidęs metalo muzikos, dariausi pusryčius nes atrodė jog suryčiau tuziną arklių. Papusryčiavęs, klausiausi grupės "Powerwolf" naujausio albumo "Blood Of The Saints" išvertus iš anglų kalbos, tai reiškia šventųjų kraujas. Užliuliuotas metalo muzikos sujungtos su opera, lotynų kalba ir bibliniais elementais bei rumunų legendomis apie vilkolakius ir vampyrus, (O tokia Powerwolf grupės stilistika) žiūrėjau pro langą. Visur buvo prilyję kaip reikiant. Dangus buvo apsiniaukęs, tolumoje matėsi lietaus debesys. Pagal mane lietus į Grušlaukę, kai diena eis vakarop. Pagalvojau ar verta išlįsti į kaimą. Po kokios minutės prisiminiau kad turiu eiti pasiimt pieno iš savo pažįstamo kuris man pritaikydavo didelę nuolaidą, nes buvau pastoviausias jo klientas. Greitai įsispyriau į batus, ir užrakinęs namo duris, tiesiu taikymu nuėjau pas savo pieno tiekėją Darių. Jis buvo man kaimynas per kelis namus. Darius buvo kaip koks žinių radijas, kuris žinodavo, kas, kur, kaip, kada, kodėl, vykdavo Grūšlaukėje. Nuėjau pas jį į kiemą. Jis kažką krapštinėjosi prie traktoriaus. Nujautęs kad aš pas jį kieme, Darius tarė:
- Sveikas gyvas, seniai matytas.
- Sveiks. - atsakiau jam paspausdamas jo ranką man ištiestą. - ir tu seniai matytas prieš savaitę matėmes. Kur pienas, ką čia darai ir kas naujo kaime arba aplink jį?
Darius prisidegdamas cigaretę atsakė man:
- Pieną neseniai pamelžiau, tuoj atnešiu - ir jis nuėjo į vasarnamį paimti pieno.
Darius atnešė pieną ir toliau atsakinėjo į mano pateiktus klausimus:
- Kažkur, man šitas senukas leidžia tepalus noriu sužinoti kur bet niekaip nerandu. O kas naujo kaime? Ar negirdėjai kad buvęs mokytojas Maksvytis, vaikščiodamas miške aptiko žiauriai sudraskytus kūnus
Aš nustebęs paklausiau:
- Kada?
- Vakar. - atsakė Darius. - Vakar visas kaimas skambėjo. Turėjai ir tu girdėti.
- Tai kad aš vakar nebuvau išlindęs į kaimą. - atsakiau.
- Aišku. Na ką einu toliau darbuotis. - atsakė Darius ir atsisveikino su manimi paspausdamas man ranką. Išėjęs iš Dariaus kiemo, ėjau gatve, link savo namų. Eidamas, pakėliau galvą į eglių kurios buvo prie mano namų viršūnes, tarsi norėdamas ką nors įžiūrėti jose. Galvojau apie vilkus kurie mane išgelbėjo. Parėjęs namo, įėjau į savo kambarį, ir galvojau ką veikti. Niekaip nesugalvojau. Nusprendžiau pamiegoti trumpai. Atsiguliau ir pradėjau snausti. Atsibudau, telefono laikrodis rodė antrą valandą dienos. Laikas pietums.  Nupuoliau į virtuvę, pasiruošti pietų. Pasiruošęs, pietūs, juos nusinešiau prie televizoriaus. Tingėjau imt lėkštes nes nenorėjau bereikalingo darbo, todėl valgiau iš pačio katilo. Pavalgęs ir išjungęs lauk televizorių, nuėjau į savo kambarį, atsiguliau į lovą, ir visą dieną pranaršiau interneto platybėse per telefoną. Benaršydamas, nepajutau kaip atėjo vienuolikta valanda nakties. Laikas buvo kaip ir miegot, bet pajutau, kad nuojauta sako kad reikia eit patikrint ar užrakintos durys. Nuėjau į verandą, ir patikrinau kad durys užrakintos. Bet namo saugumo patikrinimo vien nebaigta. Kažkas braižėsi o duris. Pažiūrėjau pro durų langą, kad nieko nematyti. Atsirakinau duris, ir išėjau ant laiptų, apsidairyti. Nieko nėra aplinkui, keista. Tik kažkas man į šoną niuktelėjo. Aš išsigandęs, greitai nupuoliau į verandą, uždegti šviesos. Šviesoje, sužibo šešios poros akių. Iš tamsos išniro šviesūs kontūrai. Iškart pažinau vilkę. Kaip ji mane susirado net nežinau. Ji įėjo į verandą, o iš paskos, likę kiti penki vilkai. Vilkė pažiūrėjo į mane, tarsi sakydama kad rytoj būčiau miške, aš tik palinksėjau galva, žiūrėdamas į kerinčias, žydras vilkės akis. Norėdamas pasikasyti nugarą, netyčia su ranka užkliūvau, didžiulį sauso kačių ėdalo maišą, kuris nukrito ant žemės paberdamas jį. Vilkams buvo pats tas skanumynas. Baigę ėsti vilkai, išėjo lauk. Aš iš jų paskos irgi. Aš apkabinau vilkę, taip atsisveikindamas su ja ir jai tariau:
- Ryt ateisiu pas tave į mišką.
Vilkė pažiūrėjo į mane ir staugtelėjo savo vilkams. Jie visi akimirksniu pradingo tamsoje. Aš nuėjau miegoti. Tai bent lankytojai kurie kažkaip susirado mane.