Kiekvienas medžio lapai nusidažė įvairiomis spalvomis. Šaltas vėjas atsimuša į mano veidą, o saulė vis mėgino sušildyti žemę. Žmonės skubėjo namo kiek tik galėdami greičiau, o aš ėjau palengva. Aš niekur neskubu, o kam skubėti mes gyvenam tik viena karta, ne svarbu, kad aš jau šį vieta gal kokia milijonų kartu mačiau, bet ji man vistiek patinka.
Manęs dažnai klausia Namjoon kodėl tu būni vienas? Kodėl ne turi dar merginos, ne manai, kad tau jau laikas susirasti?
Mano atsakymas būna paprastas aš neskubu gyventi.
Aš neturiu tikslo skubėti, aš noriu džiaugtis kiekviena sekundę.
Šiandien esu kitoks, aš niekada ne užkliūdavau už žmonių, bet šiandien užkliūvau iš merginos. Atsisukau į ją.
- Labai atsiprašau - Nusileinkiau.
- Viskas gerai - nusišypsojo ji.Nuejom savo keliais. Jos šypsena buvo nuostabi. Keista aš ją pirma karta matau turbūt ir paskutinį kartą ją matau.
Medžiu lapai lėtai krenta. Ši mėnesį yra mano mėgstamiausia. Tokiu laiku, žmonių vis yra mažiau, nei įprastai. Rankas įsikišau į švarko kišenę. Vis grožėjausi šį vaizdų. Prisiminiau vėl ta įvykį kaip atsitrenkiau į merginą.
Namjoon nejaugi įsimylėjai iš pirmo žvilgsnio, vistiek daugiau jos nebe pamatysi.
Grįžau namo. Pasidariau kakavos ir atsisėdau ant sofos, savo rankose laikiau karštą puoduką kakavos.Štai tokia trumpa pirma istorijos dalis ❤️
Laukiu jūsų nuomonių ❤️
Myliu jūs ❤️
YOU ARE READING
Tą rudenį [Namjoon] BAIGTAS
Short StoryVėl atėjo ruduo, vėl medžiai nusidažė įvairiomis spalvomis. Vėl ilgas pasivaikščiojimas su savo mintimis, bet tą dieną aš atsitrenkiau į tave, nuo tos dienos viskas pasikeitė, pradėjau tave dažniau pastebėti. Tą rudenį viskas pasikeitė