Tą rudenį [Namjoon] BAIGTAS

8

Praėjo lygiai savaite, kaip aš ją mačiau verkiantį, nuo tos dienos jos nebe sutikau. Jos namuose ne degė šviesa, turbūt ji kažkur išvažiavo. Buvo mintis jai paskambinti ir paklausti, bet nedariau to, tai turbūt būtų per daug.

Šiandien yra svarbi diena. Na man tai nėra svarbi diena, tai labiau vadovui svarbi diena. Atidaro jis dar viena savo įmonės pastatą. Aš kaip ir busiu to pastato vadovas, gi vadovas negalės būti vienu metu dviejose vietose, tad paskyrė mane vadovauti tame pastate. Niekad nemaniau, kad mane paaukštins šitaip aukštai.

Stovėjau prie šio pastato duris. Dabar vyksta atidarymas, žmonių buvo daug. Tarp tų žmonių pamačiau ją. Ji žiūrėjo į mane nustebusi, nes ji nežinojo kuom aš dirbu. Esu tikras kvailys, kad jai nepasakiau iškart kuom dirbu.

Šios pastato vadovas bus Kim Namjoon.

Išgirdau vadovo žodžius. Pažiūrėjau į vadovą, o poto į ją. Ji nusisuko ir išėjo. Ar ji supyko? Aš ant tavęs nepykstu jai tu ant manęs pyksti, tu turi teisę pyktį ant manęs, vien dėl to, kad nepasakiau kuom dirbu, bet ir tu ne klausei manęs ką aš dirbu. O gal ji išėjo, vien dėl to, kad nebe turi laiko. Tikiuosi, kad tau viskas gerai ir, kad susiradai darbą ir esi vėl laiminga.

Regis turėsiu mažiau laiko sau. Būti vadovų yra sudėtinga ir daug laiko užima, nebe turėsiu tiek laiko kaip anksčiau. Norėjau atsisakyti su tokiu paaukštinimu, bet aš gi norėjau būti aukščiau ar net būtų lygius su vadovu. Dabar aš pasiekiau, nors aš to nebe noriu vien dėl jos... Aš ją įsimylėjau...