Tą rudenį [Namjoon] BAIGTAS

10

Praėjo metai, gal dar nėra metai, bet tikrai nebe daug trūksta iki meto, kaip aš su ja nebe bendraujam. Aš vis nenustojau ją mylėjęs, neesu kažką taip stipriai įsimylėjęs. Ji kitokia.
Man vis yra neramu dėl tavęs, kad tavęs nebe matau, kad tavo namuose nedega šviesa. Vis man kyla klausimas ar tau viskas gerai?
Aš tavo numerį užsirašiau į savo telefoną į numeriu knygelė, bet vis ne prisiverčiau tau paskambinti, gi aš esu bailys, kad galėčiau tau paskambinti man reikia labai daug drąsos.

Ėjau pro parką namo. Ruduo tik prasidėjo, dar nebuvo taip šalta, lapai tik vos vos pradėjo keisti savo spalvą.
Pamačiau tave iš toli, tu sėdėjai ant suoliuko, ten kur tave radau verkiantį, ta diena aš tave apsikabinau. Ta diena tu atvėrei man širdį.

Ištraukiau telefoną ir paskambinau tau, nors drąsos vis turėjau mažai, bet aš tai padariau. Telefoną prisidėjau prie ausies ir stebėjau tave. Tu pasiemei telefoną ir ne dvejodama atsilepei.

Lee Sang Hee - Klausau?
Kim Namjoon - Sveika pameni mane?
Lee Sang Hee - Atleiskit turbūt sumaišėt numeriu.
Kim Namjoon - Argi tu galėjai jau pamiršti savo draugą, su kuriuo susipažinai praeitą rudenį? Nagi apsižvalgyk.

Tu atsistojai ir pradėjai žvalgytis, galiausiai tavo žvilgsnis sustojo ties mane, patraukei savo telefoną nuo ausies, ta pati padariau ir aš, aš žiūrėjau į tave kaip ir tu į mane. Ji pradėjo bėgti link manęs, tai vėl primena kaip mūsų susitikimas parke ir kai tu vėlavai ir bėgai, kad susitiktum su manimi.
Tu mane apsikabinai, tavo galva buvo padėta ant mano krūtinės, lėtai aš tave apsikabinau.

-Gera tave vėl matyti Lee Sang Hee.
-Man taip pat gera tave matyti Namjoon, atleisk man, kad mes nebe susitikome.
-Viskas gerai Sang Hee
-Dabar visada busim drauge, prižadu.

Štai ir baigta turmpa istorija. Tikiuosi jums pati šį trumpą istorija. ❤️