Tą rudenį [Namjoon] BAIGTAS

5

Su ja buvau parduotuvėje.

-Namjoon žiūrėk - parodė į gėlėta lankele. Ji nusišypsojo, paėmė ja ir uždėjo man ant galvos - Tau ji puikiai tinka - nusijuokė, o aš kartu musijuokiau, nusiemiau lankele ir uždėjau jai.
- Tau labiau tinka - nusišypsojau, ji taip pat nusišypsojo - Nupirksiu aš ją tau - paėmiau lankele ir nuėjau prie kasos ir sumokėjau.
-Namjoon, nereikėjo pirkti - Nieko nesakiau tik nusišypsojau ir uždėjau jai ant galvos lankele.
-mačiau tavo akyse, kad tu tos lankeles labai norėjau, tad man nebuvo gaila - nusišypsojau, išėjome iš parduotuvės.
- Ačiū - švelniai ištarei, aš nusišypsojau, man patinka su tavimi kalbėti, norėčiau su tavimi dar pabūti.
- Manau derėtų mums jau eiti namo - Tavo balsas buvo šiek tiek liudnas, turbūt tu taip pat nenori išsiskirti.
- Palydėsiu tave - Šiek tiek nusišypsojau. Ėjome jau link tos rajonos kur abu gyvenam tam rajone.

Jau stovėjom prie jos namų durų.
- Štai mano numeris, jai norėsi susitikti, parašyk - padavė lapuka kuriame buvo jos numeris.
- Būtinai, parašysiu - nusišypsojau.
- Iki kito susitikimo - apsikabinai mane, aš taip pat tave apsikabinau, kaip gera, kad tu esi mano glėbyje. Lėtai atsitraukei nuo manęs.
- Iki kito susitikimo - nusišypsojau ir tu įėjai į namo vidų, aš apsisukau ir nuėjau link savo namo.
Sėdėjau ant sofos ir žiūrėjau į tavo numerį ir galvojau tau parašyti, bet manau parašysiu rytoj. Padėjau lapuka ant komoda ir nuėjau ruoštis rytojui darbui.

Atsibudau nuo žadintuvo garso, išjungiau ją. Išlipau iš lovos. Atlikau visas rutinas. I telefono numeriu knygeli įsirašiau jos numerį. Apsimoviau paltą ir batus, pasiėmiau darbo rankine ir išėjau iš namų, ėjau pėstute link darbo.  Priekyje ėjai tu, bet tu labai skubėjai, tad nesivarginau šaukti tavo vardo, turbūt dabar elgiuosi kai koks kvailys, bailys.

Iš po darbo ėjau vėl pro parką. Rugsėjo vidurys man labiausiai patinka, dar nebūna tiek lietaus, kiek būna per spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Parke žmonių buvo labai mažai. Oras buvo nuostabus, šiltas vėjelis atsimuša į mano veidą ir saulėlydžio spinduliai skverbėsi pro medžių šakas, dangus švelniai nusidažė rožinė spalva. Neskubėdamas ėjau namo ir mėgaujausi šitokiu orų, ne kiekviena vakarą būna toks nuostabus oras. Lėtai nuo medžio nukrenta įvairių spalvų medžio lapai, įkvepiau gaivų orą, kuris privertė mane šiek tiek nusišypsoti. Šis ruduo kitoks ir jis man labai patinka.

Stengiausi parašyti ko ilgesnė, bet kaip visada gaunasi trumpas.

Tikiuosi patiko ❤️

Laukiu jūsų nuomonių ❤️

Myliu jūs ❤️
사랑해요 ❤️