Tą rudenį [Namjoon] BAIGTAS

9

Aš įsimylėjau mergina, kurią daugiau nebe pamatysiu...

Vien apie tai pagalvojęs suskaudo širdį. Už ką man šitaip? Kodėl aš niekada negaliu būti laimingas? Ką aš padariau blogo, kad šitaip turi nutikti.

Buvo jau vėlus vakaras, ėjau pėstute namo pro parką, kaip visada, oras jau buvo šaltokas ir reiktų jau paltą vilktis šiltesni, nes pro mano tokį paltą pereina šaltas vėjas.

Oras dabar yra gi nenuspėjamas, kita minutę ji gali būti šilta, bet ne per daug šilta, o antra minutę ji gali būti lietinga šalta. Na viena laimė, kad dabar ne lyja.

Jau buvau prie savo namo, pažiūrėjau į jos namus, vėl nedega šviesa. Kur tu esi? Kodel tavęs aš nebe sutinku. Tai priverti mane jaudintis dėl tavęs, nors žinau, kad aš tau nerūpiu, tad turėtum ir tu man ne rūpėti, bet nėra taip lengva, nes... Aš myliu tave
Kiekvieną akimirką kur praleidom kartu nors, praleidom kartu mažai, bet jie man reiškia daug, labai daug.

Norėčiau vėl pabūti kartu su tavimi, nors galėčiau tau paskambinti ir paklausti kaip tu? Ar tu užsiėmusi, gal nori susitikti?, bet aš nenoriu tau trukdyti, tad nedarysiu to. Teks man susitaikyti su šia mintimi, kad tarp mūsų daugiau nieko nebus. Tai buvo kelios dienos bendravimą ir viskas.

Aš žinau, kad mano darbas privers tave užsimiršti visam laikui, lyg tarsi nebuvau niekad tavęs sutikęs, lyg su tavim ne bendravau, lyg nežinau aš tavo vardo ir nežinau koks tavo balso intonacija.