Karo pelenai

7 Kavinukė

Mila

Jo tyla buvo tokia ilga, kad pasidarė net nejauku. Jaučiau kaip Kloja stebi mus, man už nugaros, bet padaryti nieko negalėjau. Buvau piktoka ant jos, bet vis dar vadovaujuosi ta mintimi, kad dėl jos bėdų kaltas kažkas kitas. Būtu neprošal sužinoti kas.

-Gerai.-pasakė jis ir pakštelėjo man į ausį. Neketinau dėtis daug daiktų, bet į rankinuką šį tą, kelioms dienoms. Kai jau žengėme pro duris tuoj prisistatė Kloja.

-Kur jūs? -susiraukė ir sukryžiavo rankas. Kažkas pasikeitė. Lyg ta Kloja, kuri buvo ryte, vakar, pranyko. Į jos vieta gryžo senoji. Tikroji mano draugė. Tokiai buvo sunku atsispirti.

-Į prekybos centrą.- atsakė už mane vaikinas. Aiškiai nepatenkintas.

-Aš irgi noriu kartu. Judu daugiau matotės nei aš su tavimi, Mila.- pasakė ji niuriai. Atsisukau į Ariju stovinti tiesiai už manęs. Pažvelgiau į jį maldaujančiu žvilgsniu ir perdaviau kelias mintis. Kad padarysime tai kai ji miegos. Kartais pravertė, Arijaus galios. Kartais. Jis man nusišypsojo, kad ir kaip nenoriai, linktelėjo.

-Greičiau renkis- atsakiau ir draugė tuoj mane apsikabino. Na bent gerai, kad ją nors tiek pradžiuginau.

-Sakei, kad tau nepatinku.- visiškai abejingu balsu pasakė mano vaikinas, Klojai kai ji jau movėsi batelius.

-Priversk mane pakeisti savo nuomone.

***

Kai jau turėjome sukti į prekybos centro aikštelę, Arijus susiraukė. Mums išlipus atrodo vos bevaldė savo pyltį. O Kloja atvirkščiai, atrodo buvo tikrai pakilios nuotaikos.
Daug nieko nepirkome. Bent jau mes su Arijumi. Atrodo Kloja norėjo patikrinti kiekvieną pastato centimetrą. Vėliau, po daugiau nei poros valandų, tryse nuėjome į kavinukę. Lyg to negana, draugužė užsisakė tris patiekalus ir desertą. Mes su Arijumį tik viena, ir tai per pusę. Nors Kloja elgėsi su Arijumi žymiai mandagiau, jam nepakilo nuotaika nei per nago juodimą. Kai baigėmė valgyti, (tiksliau aš, nes jis beveik nieko nepakabino) nusivedžiau jį nuošaliau ir atsiprašiau draugės. Kol ji tik smagiai valgė mes pasišalinome, nuėjome link toletų. Arijus buvo tokios blogos nuotaikos, kad net pati susiraukiau.

-Kas tau yra? Žinau, kad Kloja pirma elgėsi nemandagiai, bet dabar jugi viskas gerai, ar ne?- pasakiau atsiremdama į sieną prie durų.

-Jaučiu klastą. Lyg kas mus stebėtu.-pasakė ir kone bandė itikinti apsižvalgydamas.

-Tiksliau tave. Nenamau jog kam rupiu.- prunkštelėjau.

-Ne. Aš rimtai.- pažvelgė į mano akis ir aš pamačiau kažką, kas mane truputėli itikino.

-Nebuk paranoikas.- norėjau dar pridurti, kad nesijaustu kaip "pasaulio bamba", bet staiga prisiminiau, kad jis Šėtonas.

-Verčiau dingstam iš čia. - jis švelniai pakštelėjo mane į lūpas, ir nusivedė atgal, prie staliuko.

-Ar jau pavalgei?- paklausiau. Mergina plačiai nusišypsojo ir parodė į stalą ant kurio nebebuvo lėkščių.

-Net ir už jus sumokėjau.- pasididžuodama savimi pasakė ir pakilo nuo staliuko.

-O ne...- sumurmėjau pasijusdama labai nepatogiai.

-Nieko tokio. Gražinsi skola man vėliau. - paskė ir išėjo iš kavinukės. Susižvalgėme su Arijumi... kaip ji galėjo mane išgirsti jeigu pasakiau tai itin tyliai? Mane nukrėtė šaltis, bet neparodžiau, bent jau stengiausi to nepadaryt, Arijuj ir išsivedžiau jį kartu.
Mums jau stovint prie automobilio ir ketinant lipti vidun pasigirdo keistas garsas. Kažkas prašvilpė pro mane, tiesiai man pro kaklą ir smigo į Klojos petį. Ji garsiai nusikeikė, o aš pradėjau klykti.