Olimpo viršūnėje

Pažįstamas juokas

"Sparta ir jos sąjungininkai skelbia karą ir rengiasi keliauti į Troją" žodžiau, rodos, pilni širdgielos pripildė iki tol buvusią tylą, kurią taip uoliai bandė palaikyti savo vyro naijai atrastą sisidomėjimą pastebėnusi Elena.

Nuo tos dienos, kai nepažįstamoji atvyko į rūmus, praėjo dvi dienos ir pagaliau visi Trojoje įtakos turintys žmonės susirinko karūnos salėje. Bėgant tom dienom Paris darėsi vias neramesnis ir neramesnis, nes jis žut būt norėjo išgirsti, ką narėjo pasakyti mergina ir dabar atėjo ta ilgai laukta akimirka, kuri žadino jo smalsumą.

Salėje buvusių žmonių veidai visko mačiusiai merginai išdavė visų mintis - dauguma gerbiamą poziciją turinčių vyrų visiškai nepasitikėjo ja ir netikėjo ką tik ištartais žodžiais, įspėjančiais apie neapsakomai siaubingą ateitį. Tuo tarpu jos jau matyta Elenu pamačiusi savo vyro žvilgsnį  irgi pradėjo nepasitikėti ja, nes moteriška didybė užtemdė jos akis. Gal] gale Paris bei jam ištikimi vyrai ir moterys rimtai apsvarstė tokį galimą atsitikimą, kuris, jei jie apie tai nežinotų, būtų pragaištingas Trojai ir visiem, kurie joje gyvena.

"Troja ir Sparta jau daugiau nei pusę amžiaus gyvena taikiai ir nekariauja, tai kodėl dabar tūrėtų įvykti tavi tariamas užpuolimas?" įtariai paklausė Itas, palyginti su kitais mažas prekyba užsiimantis vaikinas.

"Kaip dauguma trijiečių žini, visai neseniai jūsų karalius byvi palaimintas nauja, jį mylinčia karaliene, kuri kilo iš Spartos" ir šis džiaugsmas nėra be kainos ir šikart ji bus per didelė jum bei jūsų karaliui, tačiau atvykau čia, kad jum apie tai papasakočiau ir jūs turėtumėt pakankamai laiko, kad pasiruoštumėt karui. "

Su šiais žodžiais salėje buvusių vyrų ir moterų veidai persimainė iš nesuprantančių į įniršūsių, nes tai, pasirodo, buvo paskutinis lašas, perpildantis jų taures.

" Kas ji tokia? "

" Kuo manai esanti, mergaite? "

" Tu ir tavo menkis sapaliinės neįvilios mūsų į spastus - keliauk uš čia."

Tokie ir panašūs riksmai pasigirdo salėje, tačiqu jie nesutrikdė merginos. Ji stovėjo išsitiesusi ir iškėlusi galvą leisdama suprasti, kad ji laikosi savo žodžių.

" Karalius per šias dienas dar neišgirdo tavi vardo, svetimšale" nutildydamas vusas kalbas prašneko Paris. "Tavo žodžiai atrodo neįtikėtini, tačiau jie vis tiek sudomino ši karalių. Mano patikėtinis, likęs Spartoje, nustojo teikti pranešimus, todėl nujaučiau, kad kažkas dedasi".

Salėje įsivyravo tyla ir pagaliau visi pradėjo į viską žiūrėti rimčiau ir pagaliau supraro, į kokią padėtį pateko - naują karalių ką tik gavusi Trija turės kariauti su nuožmiausiu pasaulyje žinomu poliu ir tai skambėjo itin nemaloniai kare nė karto nedalyvavusiem generolam.
Nors ir daugumos žmonių veidai buvo persikreipę iš nuostabos ir neapykantos, vienintelė kambart su pakilia nuotaika byvo naujoji trojietė, kurią oficialiai priimė karalius.

"Ten, iš kur esu kilusi, mane vadini Ate" ji nesmarkiai palenkusi galvą, kad pagerbtų karalių, prisistatė, taciau vietij rimtos vsido išrsiškos, kuri turėtų išreikšti visko rimtumą ji neryškiai šypsojosi.

"Sveika atvykus į Troją, Ate. Tikiuosi, kad šiais dunkiais laikais tavo pagalba mums pravers" ištarė Paris ir jau stojosi norėdamas išeiti iš salės, tačiau vidun įsiveržė vuenas iš sargybinių ir pranešė, kad qtvyko artimas Pario draufas ir patikėtinis Balis, kuris buvl išvykęs su reikalais į jitą šalį. Dabar, praėjus beveik trim mėnesiems, jis sugrįžo tokią svarbią akimieką, kad jiem padėtų, ir tai sušildė Pario širdį.

Vus dar neatsisukusi durų link ji išgirdo pažįstamą juoką, kurio jau ilgai negirdėjo, ir greirai atsisuko link durų, tačiau ji apsiriko, nes šalią durų prie Trojos karaliaus stovėjo į keikvieną kitą jos čia matytą trojėną.

"Kodėl grįžai taip anksti ir niekam nepranešęs?" sutrikęs, bet šiek tiek pralinksmėjęs Paris jau paleidęs savo vaikystės draugą iš apsikabinimo, kuris, Balio nuomone, prilygo lokio gniaužtams, paklausė. Plačiai šypsodamasis Paris norėjo supažindinti Balį su Ate, kuri iš jo tiesiog atimė žadą, tačiau atsisukęs į ten, kur prieš kelias akinirkas stpvėjo juodaplaukė, jos nerado, rodos, prasingo skradžiai į žemę.