only she forgives me when im sorry ( z.m ltu )

4 dalis.

Kai grįžtu namo po vidurnakčio, butas skendi tamsoje.

Sunkiais žingsniais nueinu prie sofos ir išsitiesiu.

Kurį laiką tiesiog guliu, kol kūnas nepradeda siųsti signalų apie galimą skrandžio evakuaciją.

Deja, saugiai visų išleisti nespėju.

Pusę turinio išvemiu ant kilimo, o likusią dalį palieku ant savęs.

Sudejuoju ir ranka užsidengiu akis.

Kūnas vėl ima trūkčioti.

Iš paskutiniųjų atsisėdu ir vėl apsivemiu.

- Šūdas, - sumurmu, kumščiais imdamas trinti savo akis.

Dejuodamas iš skausmo ir jausdamas, jog netrukus vėl žiaukčiosiu, išsitraukiu telefoną.

Vėl.

Atgalia ranka nusivalau lūpas ir kuo greičiau parašau jai, jog ji atvažiuotų.

Tuomet susiimu už pilvo ir, pasauliui aplink sukantis dėl žolės ir alkoholio, esančių kraujyje, imu aimanuoti dėl nepakeliamo skausmo.