only she forgives me when im sorry ( z.m ltu )

3 dalis.

Atvažiuojame gana greitai.

Visos kelionės metu vis neišdrįstu jos paklausti, kur mes važiuojam.

Nes jaučiu, jog turėčiau žinoti.

Kai sustojame, ji man liepia užsidėti akinius nuo saulės.

- Tavo akys per daug išduoda, - ištaria ir aš nesiginčydamas juos užsidedu.

Netrukus kartu jau žingsniuojame ilgu koridoriumi, kuriame gausu pernelyg oficialiai apsirengusių žmonių.

Su savo neskalbtais plėšytais džinsais ir marškinėliais pasijaučiu lyg benamis.

Atsisėdame ir aš delnais perbraukiu veidą, prieš tai dar nusiimdamas akinius.

Aplink viskas sukasi, kūnas reikalauja dar alkoholio ir suktinių, kurios viską palengvintų.

Tačiau pirma reikia grįžti namo.

Ranka pasiremiu galvą ir pažvelgiu į duris priešais.

Tuomet mano kūnas suakmenėja.

' Psichologas
D. Kurtas '

Staigiai atsisuku į ją.

Ji į mane.

- Kas per velnias? - paklausiu ir jos akys išsiplėčia.

- Juk... - ji staiga ima mikčioti. - Aš tau sakiau. Mes kalbėjom.

Atsistoju pernelyg staigiai, nes akyse keliom sekundėm aptemsta.

- Tu mane laikai psichopatu? Velniop tai, - mosteliu į duris ir apsisukęs skubu lifto link.

- Zayn, palauk, prašau!

Spėju įsmukti pro tarpelį ir durys užsiveria.

Alsuodamas pirštais perbraukiu savo plaukus.

Mintyse sukasi vienintelė mintis: Man reikia išgerti.