Praėjo savaitė nuo tada, kai ji išvyko pas savo mamą.
Mėginau prisiskambinti jai, tačiau ji nekėlė.
Nekėlė ir jos mama.
Tad man neliko nieko kito, kaip tik skandinti savo liūdesį ir skausmą ten, kur tai numalšinama.
Prabudęs kitą rytą, pasitaisau kavos, kad galva pradėtų dirbti.
Žinau, jog ten ji neužsibus.
Jos darbas tam neleistų.
Šiandien arba rytoj ji grįš namo ir mes pasikalbėsim bei viską išsiaiškinsim.
Užtikrintais žingsniais nueinu į vonią, kur išsimaudau.
Persirengęs į kitus drabužius, išgirstu skambant savo telefoną.
Pribėgu prie jo ir tenka nusivilti.
Mano mama.
Atmetu ir, susirinkęs likusius daiktus, išeinu iš savo buto.
Kai po keliolikos minučių pasiekiu jos apartamentus, nenustembu.
Iš taksi kraunami jos lagaminai.
Numetu cigaretę ir ją sutrypiu.
Tuomet pradedu bėgti pas ją.
![](https://img.wattpad.com/cover/196483626-288-k200756.jpg)
KAMU SEDANG MEMBACA
only she forgives me when im sorry ( z.m ltu )
Fiksi PenggemarGalbūt kartais mūsų veiksmai neatspindi mūsų jausmų. Tačiau žodžiai visada gali. Juk gali?