Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.)

5 Skyrius

Gitanos POV

Pirmadienis:

Diena praėjo kaip įprastai ir aš ruošiausi važiuoti namo, kai mane sustabdė ranka. Atsisukusi pamačiau Reną. Labai dažnai jo vengdavau, nes sklido gandai, kad jis labai negražiai elgiasi su merginomis. Inkstiktyviai paėmiau už ginklo rankenos man užkišto už kelnių. Renas tai pastebėjo ir atsitraukė.

- Gitana, tu nesupranti. Aš kelis kartus koridoriuje buvau sutikęs Zeną. Man ji patinka, net labai.- atsargiai prabilo jis.

- Tau taip pat labai patinka ir aplink tave besisukiojančios kekšės. Nelįsk prie jos. Jei nors įtarsiu, kad tu su ja bendravai ar buvai susitikęs, lauk pasėkmių. Ji verta geresnio, nei tokio šikniaus kaip tu. Tiesiog pamiršk ją.- griežtai pratariau.

- Gitana...- nesuspėjo jis pasakyti dar vieno apgailėtino sakinio, kai aš jį pertraukiau.

- Užsičiaupk ir daugiau nesiartink nei prie jos nei prie manęs.- greit išbėriau ir greitai užsidėjusi šalmą nuvažiavau namo.

Gavau nuo Melkoro žinutę, kad šiandien vakare turėsiu treniruot jauniausius narius. Taigi bus sudėtingiau.

Po kelių minučių sulaukiau skambučio į duris. Nuėjau atidaryti ir už jų stovėjo Saturnas su vaistinėlė rankose. Jis kreivai šyptelėjo, bet jo akyse mačiau baimės kibirkštėles. Galbūt jis bijojo, dėl to, kad aš grubiai bendravau su juo ryte.

- Užeik. Eik į svetainę aš nusiplausiu rankas ir ateisiu.- pratariau prisimindama, kad svetainėje įjungtas televizorius.

Atėjau ir pamačiau kaip jis susidomėjęs žiūri žinias.

- Nusiimk marškinėlius, kad man būtų lengviau prieiti prie žaizdos.- tarstelėjau. Jis greit linktelėjo ir atsargiai nusimovė marškinėlius.

Atsisėdusi šalia jo netyčia išgirdau, kad per teliką pasakoja man kažką pažįstamą, Saturnas taip pat sukluso.

Žinių vedėjas:

Vakar vakare prie penkiaaukščio namo buvo nužudytas vyras. Manoma, kad tai padarė mūsų miestelyje siautėjanti Samdoma Žudikė. Jei kas žino kaip ji atrodo ar matė, būtinai praneškite.

Mintyse nusikeikiau. Pažiūrėjau į Saturną, jo antakiai buvo prikelti iš nuostabos.

- Saturnai, aš tuoj ateisiu.- greit išpiškinau ir nubėgau į savo kambarį viršuje. Griebiau telefoną ir paskambinau mentams. Atsiliepė mano pažįstamas.

- Klausyk aš viską suprantu, bet už ką aš jum moku babkes?! Kodėl tai pateko į žinias, kiek tai žmonių pamatė?! Reiškia taip, aš nežinau ką jūs turit padaryt, bet padarykit ką nors! - pikta numečiau telefoną ir nuėjau į apačią.

Saturnas, dėkui Dievui, nieko kol kas neįtarė. Paėmiau vaistinėlę ir paruošiau pleistrus ir bintą.

- Atsigulti? - pasiteiravo jis.

- Ne, man patogiau bus jei sėdėsi.

Atsistojau prieš jį ir pradėjau perrišinėti. Jis staigiai sustabdė mano ranką greit atsisukau laukdama argumento kodėl.

- Galbūt pamokyk kaip perrišinėti, aš gi negaliu kiekvieną dieną pas tave vaikščiot.- paprašė jis. Aš linktelėjau ir pradėjau jam aiškint.

Kai viską jau buvau sutvarščius ir sutvarkius tarstelėjau:

- Kol kas užeidinėk pas mane, o kai maždaug sugis, galėsi pats perrišinėti. OK?

- Taip, žinoma. Ačiū, Gitana, nežinau ką aš be tavęs būčiau daręs. - nuoširdžiai padėkojo jis.

- Be manęs tu nebūtum sužeistas.- netyčia išsprūdo man. Tai buvo velniškai blogai, nes jis nežinojo kas tai padarė ir kodėl. Ir tas Krokodilas buvo vienas iš mano nužudytų, brolis. Tai suvokiau tik vėliau, nes kažkur buvau jį mačius ir atpažinau. Jis kerštavo už brolį, tik aš taip ir nesupratau kaip jis sužinojo, kad tai padariau aš.