Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.)

7 skyrius

Praeitame skyriuje: Saturnas bando užsidirbti Gitanos pasitikėjimą, bet jam  nelabai pavyksta. Gitanai prieš akis nužudomas Gyvačių bosas. Tai padaro Tiba. Gitana staigiai sureaguoja ir liepia sukviesti susirinkimą.

Po valandos
Visanos POV

Susirinko tikrai ne mažai „gyvačių“. Aš stovėjau ant pakylos prieš visus beveik 30 žmonių. Dauguma mano draugų dar nebuvo atvykę, nes jie buvo pamokose.

– Taigi pradedu susirinkimą be daugumos mųsų jaunesniųjų narių, bet kadangi jau turiu planą susirinkimas netruks ilgai.- pradėjau susirinkimą aš.- Jau greičiausiai dauguma girdėjo, kas atsitiko su mūsų bosu, tai kad jis prieš valandą buvo nužudytas.- tuo metu susirinkimų salėje prasidėjo suirzęs bruzdesys, bet aš tęsiau savo kalbą toliau, - Taip pat aš su kitomis mūsų kolegomis per šią valandą sugebėjome išsiaiškinti, kas žudikas. Ir šį karą pradėjo KROKODILAI! Ką gi, jie tikėjosi, kad po tokio apgailėtino jų poelgio, jie laimės mūsų oficialų karą, kadangi mes, jų manymu, tapsime silpnesni!- tada visi pradeda pašaipiai juoktis ir girdisi šlykščios frazės į Krokodilų pusę.- Taip pat noriu priminti, kad kol kas būsiu pavaduojanti vadė, o paskui kai visi susirinks galėsim išrinkti naują vadovaujantį.

- Manau, kad kol kas tai tikrai visi sutiks su tavo vadovavimu, kadangi tu Kobra, tai dėl šito viskas gerai. Tik manau, mes dabar norim išgirsti tavo planą prieš Krokodilus ane Gyvatės?- sušuko Kevinas, o visos Gyvatės jam pritarė garsiais šūksniais, Alenbi sukikeno.

– Keršijimo planui man reikės gal kokių 5 gyvačių vaikinų. Taigi, visi mes ginklus turime ar ne?- išgirdusi šūktelėjimą „Taip“ tęsiau toliau, - Jie išdrįso nužudyti mūsų vadą, tai kodėl mes negalime nužudyti Tibos, merginos nužudžiusios jį!?

– Gitana, kaip tu ruošiesi tai įvykdyti, mes juk niekada rimtai nieko nežudėme? - susirūpino planu Lukas.

— Aš tai padarysiu, - pratariau, po ko sulaukiau labai abejojančių žvilgsnių.- Mes su tais penkiais vaikinais, kurie norės eiti su manimi, pasibelsime į Krokodilų bazę. Prieš ką greičiausiai jie jau bus pradėję savo vakarėlį, tada į mūsų beldimą atidarys duris Saturnas arba pats krokodilų vadas. Mes labai tolerantiškai įeisime, kaip nekviesti svečiai į vakarėlį. Tada aš pasakysiu kelis žodžius ir suradusi Tibą akimis, nusitaikysiu ir išausiu. O tada mes pasišalinsime, jei jie labai įpyks mes išsitrauksim ginklus ir besišypsodami jiems grasinsime, taip ir išeisime. Juk visi žino, kad krokodilai nesinešioja ginklų su savim. Taigi bet kokiu atveju mes ramiai išeisime.- baigiau aš ir laukiau reakcijos.

–Jeigu tu pasiryžusi ją nužudyti, tai šitas planas nėra toks blogas, - tarstelėjo Alenbi ir dauguma gyvačių pritariamai linktelėjo.

– Gerai, tai kas nori prisijungti prie manęs iš čia esančių?- paklausiau aš.

– Aš eisiu su tavimi, - pritarė mano pasiūlymui Lukas.- Klausyk, Kevinai, davai varom. Aš manau, kad Gitana greit susitvarkys su Tibos gyvybe. Nagi!- ragino Keviną Lukas.

– Gerai, gerai, man irgi įdomu, kaip ten kas vyks.- nusileido Kevinas.

Tuo metu dar keli vaikinai užsinorėjo prisidėti. Ir iš viso mūsų bus 6.

– Išeisim iš čia šiandien 10 val. Kol nusigausim iki jų bazės. Jie kaip tik jau greičiausiai bus pradėję švęst. Kai grįšim atkeršyję lydėsim Melkorą.- atsidusau ir nulenkiau galvą. Praėjo minutė tylos ir aš pasiūliau išsiskirstyti, o 10-tą visiems susirinkti ir laukti mūsų.

10 val Krokodilų bazė:
Saturno POV

Jau visi buvo pasiruošę švęsti, o aš tuo metu galvojau apie Gitaną ji juk turbūt dabar taip kenčia. Dabar greičiausiai ją visi nori nužudyti ir nepasitiki ja. Išgirdau šaižų Tibos juoką ir tuo metu įsijungė muzika ir visi pradėjo šokti ir džiaugtis įpusėjusia pergalę. Po kokių 10 min kai mes šventėme, jau galima buvo pastebėti ne visai blaivius ir kaip tik tuo metu pasigirdo skambutis į mūsų bazės duris. Visi sekundėlei užtilo.

– Aš atidarysiu!- šuktelėjau ir nuėjau link durų.

Kitoje durų pusėje
Gitanos POV

Už mano nugaros stovėjo 5 vaikinai. Aš jiems nusišypsodama linktelėjau ir paskambinau į jų metalinės duris. (Lyg metalas juos galėtų apsaugoti nuo priešų, juokinga.)
Duris atidarė Saturnas, kaip ir tikėjausi.

– Labas, Gitana, ką tu čia veiki?- abstulbęs paklausė jis.

– Jūs užmiršote pakviesti mus į savo vakarėlį, - šyptelėjau ir įėjau į vidų, vaikinai taip pat. Saturnas nieko nesuprato, o visi įsistebeilijo į mus ir niekaip negalėjo suvokt, kas vyksta. Tuo metu aš suradau akimis Keviną priėjau prie jo ir tarstelėjau, - Sveiki, gerbiamas Krokodilų vade. Keista, kad jūs gyvas ar ne?- nusišypsojau pašaipiai jam į veidą ir sustojau žiūrėdama visiems į akis. Suradau akimis Tibą. Priėjau prie jos. Mūsų žvilgsniai susitiko ir aš nusišypsojau. Labai nuoširdžiai nusišypsojau. Išsitraukiau ginklą sau už kelnių ir nusitaikiau į jos kaktą.

– Gitana, nusiramink, tu vis tiek neišdrįsi manęs nušaut, taigi net neverta bandyti.- pašaipiai tarstelėjo Tiba. Aš nieko nesakiau tik šypsojausi. Visi sustingo, nes suprato, kad aš nejuokauju. Maniškiai ramiai stovėjo. Tiba įsitempė.

Aš užtaisiau šautuvą, niekas nežinojo ką daryti. Tuo metu prie manęs priėjo Saturnas ir pabandė mane nuraminti.

– Nagi Gitana, juk mes galime tiesiog ramiai susitarti, nusiramink,- tarstelėjo jis, o aš pasukau žvilgsnį į jį, bet ginklo nenuleidau. Tuo metu nustojau šypsotis ir paspaudžiau gaiduką. Pasigirdo garsus šūvio garsas ir Tiba krito negyva. Visi pakraupo. Aš vėl pradėjau šypsotis ir palinkau link Saturno ausies:

– Tu daug ko apie mane nežinai, taigi nesiartink prie manęs, jei nenori problemų.- tarstelėjau ir tuo metu pasisukau link durų ir mes visi kartu išėjome trinktelėję duris.

Kai grįžome į mūsų bazę, lydėjome Melkorą į paskutinį kelią.

Ačiū, kad skaitėte. Jaučiu, kad ši dalis taps pati mėgstamiausia šitoje istorijoje. Myliu. ❤️