LOVE

5.dalis

Ryte atsikėlus susiruošiau į mokyklą. Apsivilkau mėlynus džinsus ir juoda laisva maikutę bei ją susikišau į kelnes, neįsivaizduoju kodėl, bet šiandien nusprendžiau į mokyklą eiti su juodomis platformomis. Prieš išeidama iš kambario pasiėmiau telefoną ir kuprinę bei mašinos raktelius.

-Labas Lara.-pasakė brolis.

-Labas, kur tėtis?-paklausiau.

-Jis komandiruotėje gi.-atsakė Lukas.

-Tiesa.-pasiėmiau abuolį.

-Tikiuosi nesupyksi, kad į vakarėlį pakviečiau Louis.-pasikrapštė pakaušį.

-Ne, tiesiog jei lys kur nereik subinę išspardysiu.-pasakiau ir nuėjau į garažą.

***

Mokykloje sedėjau su Idalija kuri žiūrėjo į telefoną visa išsišiepus.

-Ko taip šypsaisi?-paklausiau nusijuokdama.

-Su Harry chatinu.-linksmai atsakė.

-Ką chatinat?-pakilnojau antakius.

-Nieko įdomaus.-ji dar plačiau išsišiepė.

-Mhm. Matau.-nusijuokiau.

Mes su Ida laukėme Monikos su Livija kai pamačiau einantį Louis su Adamu.

-Labas gražuole.-prie manęs prisėdo Lou.

-Ko reikia?-piktai paklausiau.

-Manau mums reikia pasišalinti.-pasakė Adamas.

-Pritariu jam.-Ida pasakė.

Jie mus paliko ir draugė vadinas.

-Tai ko reikia Tomlinson?-paklausiau.

-Ooo mano pavardę atkapstei.-Louis nusijuokė.

-Tai ko reikia?-jau garsiau paklausiau.

-Pameni kaip mane apipyliai sriuba.-paklausė.

-Ta burokų sriuba nebuvo pati skaniausia.-nusijuokiau, o Lou tik susierzino.

-O prisimeni kai sakiau, kad atkeršysiu?-paklausė.

-Tą žinute? Pamenu.-manau, kad man gerai nesibaigs.

-Tai va. Galvoju tavo broliukui papasakot su kuo nekaltybę praradai.-jis nusijuokė.-bet pagalvojau, kad norėtum pasitarti.

-Ką nusišneki?-neparodydama savo išgąsčio paklausiau.

-Tą? Kaip ten tą?-pats savęs paklausė.-Arnoldas Vendersas? Jei gerai prisimenu tai tavo brolio mergina su juo jį išdavė, o poto ir tu permiegojai.

-Prašau nesakyk jam. Jis manęs nekęs. Ką man padaryt, kad jam nepasakotum?-apsiašarojus paklausiau.

-Nieko, tiesiog neišsišonėk prieš mane ir viskas.-paprastai atsakė.

-Gerai. Bet jis nieko neturi sužinoti.-atsakiau.

Kai nuėjau iškart nubėgau į tualetą, nes pamačiau, kad tušas nubėgo. Tas vaikinas Arnoldas prieš metus man buvo apsukęs galvą man buvo dar tik 15. Iki gimtadienio buvo likęs mėnesis su puse. Viskas gavosi netyčia ir poto laiko, net nebučiavau vaikino. O Vendersas mane išprievartavo niekas to nežinojo, tai kaip Louis sužinojo? Greičiausiai jie pažįstami. Susitvarkius tušą išėjau į pamoką. Pamokos slinko labai lėtai Ida bandė išgauti ką kalbėjau su Lou, nes kai atėjau atrodžiau labai prislėgta. Aišku taip ir buvo.

***

Namas vakarėliui jau buvo paruoštas liko tik sulaukti svečių.
Sugalvojau parašyt į mano, Liv, Idos ir Moni messenger grupę.

Aš: Gal ateikit anksčiau?

Livija: Ok kada būt?

Aš: Visos būkit 18:30.
Gal norit pas mane nakvot?

Monika: Ok

Idalija: Oky

Livija: Žinoma.

Jau buvo 18:29 kai išgirdau skambutį į duris ir nuėjau atidaryti.

-Sveikos.-pasisveikinau su visom.

-Labas.-jos taip pat pasisveikino.

-Gražus namas.-pasakė Monika.

-Ačiū ačiū.-nusimaiviau.

Po kokių 20min visi pradėjo rinktis. Sedėjau ant sofos kai jos visos išėjo pas vaikinus. Idalija atsiprašė, bet aš ant jų nepykstu suprantu jas, čia aš bijau santykiu ne jos.
Mane iškart nukretė šiurpas kai prie pat savo ausies išgirdau žodžius.
-Labas lelyte.-louis pasisveikino.

-Labas.-piktai atsakiau.

-Ko be nuotaikos?-jis paklausė.

Labai nustebau, kad jis dar nepasityčiojo, o jo balsas nepagiežingas, o švelnus.

-Šiaip.-atsistojau ir jau norėjau eiti, bet jis mane sustabdė.

-Čia dėl to ką pasakiau mokykloje?-jis susirūpinusiu balsu paklausė.

-Iš dalies.-ir nuėjau.

Jo žodžiai manęs neįskaudino tiesiog mane skaudina tie prisiminimai. Dėl kurių pakankamai dažnai sapnuoju košmarus. O meluoti broliui yra labai sunku.