LOVE

8.dalis

Sedėjome ir visi gėreme kavą kai išgirdau tos cypenčios perodoksines blondinės balsą.

-Louis duok atsigert.-ji į jį atsisuko šuniuko akytėm.

Tai pamačius prunkštelėjau. Į mane atsisuko Ida su Monika klausiamu žvilgsniu, o aš joms akim parodžiau į tuos du "balandėlius". Jos taip pat prunkštelėjo. Vėliau Harry ir Adam taip pat susivokė kas vyksta ir nusijuokė.

-Lara einam sutvarkyt namus!-atbėgo Lukas.-tėtis bus už dvidešimties minučių.

-Einu.-piktai atsakiau.

-Mes padėsim.-išgirdau Alexo ir Tylerio balsus.

-Gerai.-šyptelėjau.

-Ką padaryt?-paklausė Tyleris.

-Jei nesunku sutvarkykit šitus stalus.-pasakiusi nuėjau.

-O ką man?-išgirdau Lou balsą ko nesitikėjau.

-Tu gali... surinkt šiukšles ten.-pirštu parodžiau.

Taip visi ir prisidėjo prie tvarkymosi. Mes jau baigėme tvarkytis, o perodoksinė vos supratus, kad tvarkysis visi pasišalino. Lou ir Lukas išnešė šiukšles kai parėjo tėtis.

-Labas tėti maniau grįši rytoj?-klausiamai pasakiau.

-Turėjau, bet darbus baigiau ankščiau.-apkabino mane.-supažindinsi su draugais?-tėtis nusijuokė.

***

Visi jau išėjo, o aš su Luku kalbėjau. Mes visada su juo kalbėdavomės giliomis temomis, bet buvome nustoja, bet šiandien buvo vėl tas vakaras kai kalbėjome.

-Tai kas per mergina pas tave?-paklausiau, o jis vos matomai nuraudo.

-Na ji buvo mano draugė, o dabar mergina... jei septiniolika jos vardas Brigita.-jis nusijuokė.-o kas tarp tavęs ir Louis?

-Am... nieko mes tik... nežinau... aš jo nemėgstu, bet nežinau.-neturėjau jam atsakymo.

-Tau jis patinka.-pasakė.

-Ne!-griežtai atsakiau.

-Net mama tai patvirtintu.-brolis tik po kelių sekundžių suprato ką pasakė.-atsiprašau.-nuleido akis.

-Viskas gerai.-apsikabinau jį ir mes atsigulėme.

Galiausiai užmigau brolio glėbyje.

***

Ryte atsikėlus brolis miegojo dar mane apkabines. Jau norėjau lipti iš lovos kai pro duris įėjo blondinė labai graži ir atrodo draugiška. Bet ne apie tai kas ji tokia? Ji apsiašarojo ir norėjo bėgti, bet buvau greitesnė.

-Heyy! Kas tu?-draugiškai paklausiau.

-Brigita.-su ašarom akyse pasakė.

-Kas atsitiko?-paklausiau.

-Ką tik radau savo vaikiną miegantį su kita.-ji labai liūdnai pažiūrėjo į mane.

Stovėjau ir žiūrėjau į ją kai susivokiau kas ji.

Prunkštelėjau.-Atleisk. Bet tu ne taip supratai jis yra...-nespėjau užbaigti kai Lukas mane pertraukė.

-Ji mano sesė. Ir patikėk už nieka jos atsiprašant nepisčiau.-jis nusijuokė.

-Aš ir neduočiau.-nusijuokiau ir palikau juos vienus.

Mergina tikrai draugiška, bet nedrąsi atrodo. 

***
Gerai, kad šiandien sekmadienis ir nereikia į mokyklą.
Žiūrėjau televizorių kai išgirdau garsus iš antro aukšto pvz: ahh ahh ir t.t. šlykštu.
Išgirdau skambutį į duris ir nubėgau atidaryti.

-Labas Lou?!-pasakiau.

-Labas aš pas Luką.-jis nusišypsojo.

-Jis užsiėmes.-atsakiau.-bet užeik.

Jis užėjo ir paklausė.-Kuom tas pusgalvis gali būti užsiėmes.-Ohh supratau.

Jis turbūt išgirdo. Pasiūliau jam arbatos Louis aišku neatsisakė.
Sedėjome ir gėreme arbatą kai išgirdau dar garsesnius jų garsus. Neišlaikiusi išbėgau iš virtuvės į artimiausią vonios kambarį girdėjau, kad Lou bėga paskui, bet nekreipiau dėmesio. Pripuoliau prie klozeto ir viską išvėmiau. Jaučiau, kad vaikinas laiko mano plaukus.

-Viskas gerai?-linktelėjau ir pasiėmiau servetėlę.

Atsistojusi nuėjau į savo vonios kambarį, o vaikinas aišku iš paskos. išsivaliau dantis ir pasakiau.
-Tai šlykštu.-nusipurčiau.

-Tai normalu.-Lou nusijuokė.

-Tai mano brolis.-pavarčiau akis.

-Jei tai būtų mano sese jis būtų negyvas.-jis nusijuokė, o aš kartu.

-Nenustebčiau.-išėjau iš vonios kambario.

Norėjau jau gultis ant lovos kai Louis rankos apsivijo mano liemenį. Nieko nesakiau, nes nespėjau. Jis mane pabučiavo. Bučiavomės tikrai aistringai, jis rankomis spustelėjo mano užpakaliuką ir mane užsikėle ant liemens, bet mano telefonas viską išgelbėjo.

-Labas Liv!

-Labas.

-Kažkas atsitiko?

-Gal nori nakvoti pas mane.

-Žinoma.

-Siūliau kitoms, bet Idalija išvažiuoja pas senelius, o Moni į MiYagi  koncertą tai jo.

-Tai gerai būsiu septinta.

-Okey.

Mačiau vaikinuko nepatenkintą žvilgsnį. Supratau, kad jam nepatiko, kad jis turėjo sustoti.

-Kas yra?-paklausiau jo.

-Pridirbai.-jis suburbėjo.

Suvokiau ką jis turi omeny, bet gi reikėjo Lou kažkaip paerzinti.

-Ką?-nekaltai pažiūrėjau į jį.

-Štai ką.-jis parodė ant treningų nemažą iškilimą.

-Tavo problemos.-nusijuokiau.

Iš dalies dabar norėjau pulti ir pabučiuoti jį, bet negaliu. Mano apmąstymus nutraukė lūpos ant mano lūpų.