Žvaigždės

5. Skilimas

Kas būna pradžioje? Pradžioje būna tamsa, visus 9 mėnesius mes esame neišvengiamoje tamsoje. Per pirmas keturias valandas įvyksta skilimas. Viena ląstelė skila į dvi. Tada viskas prasideda. Šešiolikos metų Edvardas grįžta į mažą vieno kambario butą. Kaip ir visada pasidaro vakarienę, pažiūri savo mėgstamą serialą ir eina miegoti. Šiandien jis valgo picą ir žiūri filmuką „Regular show“. Jis niekaip nesuprato kaip tiems „suaugėliams“ negali patikti filmukai, juk tai vienas iš tų dalykų, kurie primena tau apie vaikystę. Jo vaikystė ir buvo filmukai, be jų jis nieko gero apie vaikystę negalėtų pasakyti. Jis turėjo šešis draugus, bet jie buvo tikri, o ne tokie kurie palieka tave vos kažkas atsitinka. Pažiūrėjęs filmuką, Edvardas kaip visada eina miegoti, bet ne šiandien, šiandien viskas bus kitaip.
Nuo penkių iki aštuonių savaičių tamsoje mums pradeda vystytis rankos, kojos ir pradeda plakti širdis, dar po kelių dienų mes jau galime pasukti galvą.
Justinas įeina į Edvardo kambarį ir nustumdamas jį persijungia filmukus ir pradeda žiūrėti eilines žinias. Edvardas net nesipriešina, tiesiog guli ant grindų ir žiūri ką daro Justinas. Peržiūrėjęs žinias Justinas pakelia Edvardą nuo grindų, nutempia jį į lovą ir paguldo. Edvardas negali net pajudėti, tiesiog žiūri ką su juo daro. Justinas atsisėda ant sofos ir užmiega.
9-12 savaitė. Tuo metu pradeda formuotis didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Tas plotelis vėliau bus toje vietoje kur vystosi mūsų asmenybė. Asmenybė, kuri bus su mumis visą likusį gyvenimą, kuri yra svarbiausia žmogaus dalis.
Edvardas negalėjo užmigti ir štai prieš kelias valandas į jo kambarį atėjo Mantas. Jis su Justinu kažką susitarė ir dabar Justinas kampe skaitė knygą, o Mantas sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Per televizorių rodė kažkokį kambarį po kurį kažkas vaikšto ir lyg Mantas galėtų tą žmogų valdyti, tai buvo kaip pirmo asmens žaidimas. Edvardas nejudėdamas žiūrėjo kaip Mantas valdo tą žmogų televizoriuje. Dabar televizoriaus žmogus nusiprausė, užsidėjo kuprinę ir išėjo iš namų. Nuėjęs į stotelę jis sutiko draugą, įlipo į troleibusą ir nuvažiavo į mokyklą. Kai Manto valdomas žmogus įėjo į mokyklą, Edvardas kažką pajuto, kažką pažįstamo, bet greitai tas jausmas nublėso. Edvardas nepastebėjo kaip pasuko galvą ir pamatė Justiną, kuris vis dar skaitė knygą, bet dabar knyga buvo apie antrąjį pasaulinį karą. Edvardas pasižiūrėjo į Mantą. Mantui ant veido buvo daug spuogų ir daugiau jame jis nieko neįžiūrėjo. Ekrane esančiam žmogui baigėsi pirma pamoka.
13-16 savaite nervų pluoštai jau pakankamai išsivysto ir tada prasideda judėjimas. Mes galime sukiotis ir po mūsų užmerktais vokais jau krusteli mūsų akių obuoliai.
Edvardas nesuprato, kodėl žmogus per antrą pamoką nueina į tualetą, išsitraukia elektroninę cigaretę ir įtraukia dūmų. Edvardas tik tada pastebėjo, kad ant sofos Manto nebėra, bet ant jos sėdi Vytenis. Mantas dabar sėdėjo prie kompiuterio, kurio, kiek Edvardas pamena, ankščiau neturėjo. Vyteniui nusibodo sėdėti ant sofos todėl jis pertraukė Justino skaitymą ir nutempė jį ant sofos. Dabar Justinas valdė ekrano žmogų. Žmogus antroje pamokoje buvo gan aktyvus ir mokytoja kažką jam pasakė ko Edvardas nesuprato, bet iš Justino išraiškos suprato, kad tai buvo pagyrimas. Dabar Vytenis su Mantu žaidė kažkokį žaidimą, o Justino valdomas žmogus sėdėjo antroje pamokoje. Edvardas dabar po truputį pradeda valdyti savo pirštus. Štai pasibaigia antra pamoka ir ekrano žmogus eina į kitą kabinetą, o Justino veidas pasipuošė šypsena.
17-20 savaite jau galima nustatyti mūsų lytį. Lytis yra dar viena svarbiausia mūsų kaip žmogaus dalis, jeigu labai giliai pagalvotume lytis yra kaip asmenybė. Be to, mes pradedame jausti skonį ir pradedame girdėti mūsų mamos širdies plakimą.
Dabar Edvardas mato kaip Vytenis mušasi su Daina dėl sofos. Vytenis laimėjo ir atsisėdo valdyti žmogų. Tuo metu Daina priėjo prie Edvardo ir pabučiavo jam į skruostą. Edvardui tai sukėlė vėl tą jausmą. Jis jį pažinojo, bet kartu jam tai buvo nauja. Daina nuėjo prie Vytenio ir žiūrėjo kaip jis valdė žmogų. Tuo tarpu Justinas su Mantu išrinkinėjo kompiuteri ir keitė jo dalis. Tie du puikiai sutarė. Vytenis ir Daina dalinosi sofa, todėl ekrano žmogus arba miegojo arba vis kalbėdavo su kažkokio mergina, kuri į jį keistai žiūrėjo. Edvardas tą merginą lygtais pažinojo, lygtais ne. Mokytoja tą žmogų vis drausmindavo, bet jei jį valdydavo Vytenis jis pradėdavo su mokytoja kalbėtis apie visokias nesąmones. Štai baigėsi ir trečia pamoka. Vytenis nuėjo pasižiūrėti kaip sekasi Justinui ir Mantui, o Daina dabar kalbėjo su visais ekrano žmogaus klasiokais ir surado jam daug draugų.
21-32 savaites. Mes pradedame po truputį domėtis savo kūnu, jaučiame skausmą, galime žagsėti. Dar pradedame girdėti išorinius garsus ir pradeda formuotis mūsų muzikos skonis. Mes kartais prasimerkiame. Tampame jautresni prisilietimams. Pradedame artėti pasaulio link.
Edvardas jau galėjo pajudinti rankas. Dabar ant sofos sėdėjo Džestina. Edvardui ji buvo labai graži. Vėl jis jaučia tą jausmą. Žmogus per ekraną dabar įsikišęs ausines į ausis klauso muzikos. Muzika buvo tranki, bet Džestina šoko ant sofos, o Edvardas ją stebėjo. Žmogus išsitraukė ausines ir nuėjo į paskutinę pamoką. Tuo tarpu Justinas sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė žaidimą, kuriame jis valdė lėktuvą. Daina ir Mantas žiūrėjo kaip ir filmuką, bet jis buvo keistas ir personažų balsai buvo spiegiantys. Vytenis valgė guminukus ir per telefoną žiūrėjo youtube. Džestinos valdomas žmogus buvo aktyvus pamokoje, bet atrodė lyg būtų vienišas. Džestinai nusibodo sėdėti ant sofos todėl ji pašaukė Mantą ir dabar jis valdė žmogų iki pamokos galo. Džestina priėjo prie Edvardo ir atsigulė prie jo. Edvardas ją apkabino ir jam grįžo prisiminimas, kuriame jis su tokia pačia išvaizda esančia mergina vaikšto po parką. Jos vardas buvo Džestina. Ekrane esančiam žmogui baigėsi pamokos ir jį Mantas nuvedė namo.
33-40 savaite mums pilve tampa ankšta, trūksta vietos. Mes dar dažniau spardomės ir vis dažniau prasimerkiame. Mums pradeda veikti atmintis ir mes jau esame pasiruošę eiti į gyvenimą.
Edvardas jau prisimena nuotrupas. Štai dar viena mergina jo kambary, Junda. Dabar Junda nuvarė nuo sofos Mantą ir atsisėdo valdyti žmogaus. Justinas vis dar žaidė kompiuterinius žaidimus, Mantas su Vyteniu žaidė šaškėmis, o Džestina su Daina kalbėjosi ir kikeno. Junda tuo tarpu pasodino žmogų ant kedės ir jo rankomis pradėjo rašyti pasakojimus. Edvardas jau atsisėdo ir pradėjo judinti kojas, o Junda palikusi sofą priėjo prie jo ir palydėjo jį iki tos pačios sofos. Atsisėdęs Edvardas ekrane esantį žmogų nuvedė prie veidrodžio. Jo plaukai buvo tamsūs ir garbanoti, jis nešiojo akinius ir buvo visai geros išvaizdos. Edvardas pabaigė rašyti pradėtą Jundos pasakojimą. Atsisuko į jo kambaryje esantį šešetuką. Tai buvo jo geriausi draugai, giliausiose mintyse jis vadino juos šeima. Nuo jo skruosto nutekėjo ašara. Tada Edvardas nėrė į televizorių.  Jis tapo ekrano žmogumi. Dabar jis išjungė šviesas ir kompiuterį, kuriame buvo paskutinis pasakojimas. Edvardas nuėjo į balkoną. Pro langą matėsi kalniukas ant kurio buvo daug medžių, kurie jau seniai buvo numetę lapus. Metų laikas buvo žiema, bet dar nesnigo. Tuoj Kalėdos. Edvardas prasidarė langą ir negalvodamas iš ketvirto aukšto kryžiumi nėrė į žemę.
O kas būna pabaigoje? Irgi tamsa, bet prieš tai dar 7 minutes smegenys tau parodo prisiminimų filmuką, filmuką kuriame yra ir gėdos, ir laimės, ir meilės. Lyg žiūrėtum į televizorių, bet ten rodytų tavo gyvenimą.